Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

38 SKYRIUS

Jonas siunčia pasiuntinius pas Jėzų

Jonas siunčia pasiuntinius pas Jėzų

MATO 11:2–15 LUKO 7:18–30

  • JONAS KLAUSIA JĖZAUS, AR JIS YRA MESIJAS

  • JĖZUS GRAŽIAI ATSILIEPIA APIE JONĄ

Jonas Krikštytojas jau apie metus yra kalėjime. Tačiau ir čia jį pasiekia žinios apie įstabius Jėzaus darbus. Tik įsivaizduokime, kaip Jonas jaučiasi iš savo mokinių išgirdęs, kad Jėzus Naine prikėlė našlės sūnų! Vis dėlto Jonas siunčia pas Jėzų du savo mokinius, kad šie tiesiai jo paklaustų: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Luko 7:19).

Galbūt keista, kad Jonas šito klausia. Beveik prieš dvejus metus Jonas pakrikštijo Jėzų ir savo akimis matė, kaip ant jo nužengia šventoji dvasia. Be to, jis girdėjo paties Dievo balsą. Gal Jono tikėjimas nusilpo? Vargu. Antraip argi Jėzus po šių mokinių apsilankymo būtų taip palankiai apie Joną kalbėjęs? Jeigu tai ne abejonės, kodėl tuomet Jonas užduoda Jėzui tokį klausimą?

Galimas dalykas, Jonui tiesiog reikia patikinimo – iš paties Jėzaus išgirsti, kad jis yra Mesijas. Kalėjimo pančių iškamuotam žmogui tai būtų didelis pastiprinimas. Jono žodžiai, aišku, gali turėti ir gilesnę potekstę. Jis gerai žino, kas išpranašauta Raštuose: kad Dievo Pateptasis taps karaliumi ir gelbėtoju. Nors po Jėzaus krikšto praėjo nemažai laiko, Jonas vis dar kalėjime. Taigi jis nori sužinoti, ar neturėtų ateiti kitas, gal koks Jėzaus įpėdinis, kuris išpildys viską, kas apie Mesiją išpranašauta.

Užuot tiesiai atsakęs: „Žinoma, kad aš esu tas, kuris turi ateiti“, Jėzus Jono mokiniams pateikia įrodymų, liudijančių, kad su juo yra Dievas. Tiems vyrams jis sako: „Eikite ir papasakokite Jonui, ką girdite ir matote: aklieji regi, luošieji vaikšto, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama geroji naujiena“ (Mato 11:4, 5).

Jonas galbūt tikėjosi, kad Jėzus nuveiks dar didingesnių darbų ir gal net išlaisvins jį iš kalėjimo. Tačiau Jėzus duoda Jonui suprasti, kad didesnių stebuklų nesitikėtų.

Jono mokiniams iškeliavus, Jėzus kreipiasi į minią. Jis paaiškina, kad Jonas yra „kur kas daugiau nei pranašas“. Jis yra Jehovos „pasiuntinys“, apie kurį išpranašauta Malachijo 3:1, ir „pranašas Elijas“, minimas Malachijo 4:5, 6. Tada Jėzus priduria: „Tarp žmonių nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus Karalystėje yra didesnis už jį“ (Mato 11:11).

Sakydamas, kad mažiausias dangaus Karalystėje yra didesnis už Joną, Jėzus leidžia suprasti, kad Jono dangaus Karalystėje nebus. Jonas mirs anksčiau, nei Jėzus atvers žmonėms kelią į dangų (Hebrajams 10:19, 20). Šis didis pranašas, siųstas paruošti Jėzui kelio, Dievo Karalystei valdant gyvens žemėje.