Jayras savo akimis ką tik matė, kaip Jėzus išgydė kraujoplūdžiu sergančią moterį. Šis stebuklas, be abejo, dar labiau sustiprina vyro tikėjimą, kad Jėzus gali padėti ir jo dukrelei, net jei ir atsitiko blogiausia (Mato 9:18).

Jėzui dar tebekalbant su ana moterimi, iš Jayro namų su liūdna žinia ateina keli žmonės. „Tavo duktė mirė, – praneša jie tėvui. – Kam dar gaišinti Mokytoją?“ (Morkaus 5:35)

Baisus skausmas perveria Jayro širdį. Mirė jo vienintelis vaikas. Visų gerbiamas, įtakingas vyras dabar visiškai palūžęs. Apie tai, kas nutiko, nugirsta Jėzus. Jis prieina prie Jayro ir tvirtai taria: „Nebijok, tiktai tikėk“ (Morkaus 5:36).

Jėzus kartu su Jayru ateina į jo namus. O čia – triukšmingas sąmyšis. Susirinkę žmonės verkia, rauda, iš sielvarto mušasi į krūtinę. Įžengęs vidun Jėzus visiems girdint taria: „Vaikelis nemirė, jis miega“ (Morkaus 5:39). Žmonės stebisi Jėzaus žodžiais, net ima iš jo šaipytis. Juk mergaitė tikrai mirusi! Tačiau Dievas Jėzui yra suteikęs ypatingos galios, ir netrukus visi pamatys, kad prikelti žmogų iš mirties jam visai nesunku – tarsi pažadinti iš miego.

Jėzus išprašo žmones laukan. Į kambarį, kur guli mergaitė, jis atsiveda tik jos tėvus ir tris savo mokinius – Petrą, Jokūbą ir Joną. Tada priėjęs paima mergaitę už rankos ir taria: „Talità kum!“ Išvertus tai reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis“ (Morkaus 5:41). Ši bemat atsikelia ir pradeda vaikščioti. Paskui Jėzus paliepia duoti jai valgyti. Koks džiaugsmas Jayrui ir jo žmonai – jų dukrelė vėl gyva!

Kaip ir ankstesniais kartais, Jėzus prisako mergaitės tėvams negarsinti šio stebuklo. Tačiau kalbos apie tai, kas nutiko, vis tiek pasklinda po visą kraštą (Mato 9:26). Ir tai visai suprantama – argi mes nesidžiaugtume išvydę, kaip brangus žmogus grįžta į gyvenimą? Tai antras Biblijoje užrašytas atvejis, kai Jėzus prikėlė žmogų iš mirties.