Jėzus su keturiais apaštalais kalbasi apie tai, kas laukia ateityje. Ką tik jis papasakojo, koks ženklas liudys, kad Žmogaus Sūnus yra sugrįžęs ir kad šiam pasauliui ateina pabaiga. Tuo laiku gyvensiantiems krikščionims reikės likti budriems. Būtent apie tai Jėzus duoda dar vieną palyginimą.

„Su dangaus Karalyste, – pradeda Jėzus, – bus panašiai kaip su dešimt mergelių, kurios pasiėmė žibintus ir išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos, penkios – nuovokios“ (Mato 25:1, 2).

Jėzus, aišku, tikrai nenori pasakyti, kad pusė jo pateptųjų sekėjų bus paiki, o pusė – nuovokūs. Jis nori pabrėžti, kad kiekvienas turi pasirinkimą: ar dėl Karalystės darbuosis uoliai, atsakingai, ar į pavestą darbą žiūrės atsainiai. Tačiau Jėzus neabejoja, kad kiekvienas gali likti Dievui ištikimas ir gauti žadėtąjį apdovanojimą.

Visos dešimt mergelių išeina pasitikti jaunikio, visos ketina prisidėti prie vestuvių palydos. Mergelės pasiima žibintus, kad pašviestų kelią atvykusiam jaunikiui – šitaip jį pagerbs, kai jis vesis nuotaką į naujuosius jųdviejų namus. Kas vyksta toliau?

Jėzus pasakoja: „Paikosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus, o nuovokiosios  su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus. Jaunikiui užtrunkant, visos ėmė snausti ir užmigo“ (Mato 25:3–5). Jaunikis atvyksta ne taip greit, kaip mergelės tikisi, – jis gerokai užtrunka. Ši pasakojimo detalė apaštalams, galimas dalykas, primena palyginimą apie kilmingą žmogų, kuris išvyko į tolimą šalį ir gavęs karaliaus valdžią parvyko atgal. Jo kelionė irgi užtruko nemažai laiko (Luko 19:11–15).

Jėzus tęsia: „Vidurnaktį kažkas sušuko: ‘Štai jaunikis! Eikite jo pasitikti!’“ (Mato 25:6). Jaunikis pagaliau atvyko. Ar mergelės pasiruošusios jį pasitikti?

„Mergelės visos atsikėlė ir ėmė tvarkytis žibintus, – toliau pasakoja Jėzus. – Paikosios sakė nuovokiosioms: ‘Duokite mums aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta.’ Nuovokiosios atsakė: ‘Verčiau eikite pas prekiautojus ir nusipirkite, kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums’“ (Mato 25:7–9).

Taigi jaunikio atvykimui pasirengusios ne visos mergelės. Penkios iš jų nepasirūpino aliejaus atsargomis ir dabar, kai bet kurią minutę gali pasirodyti jaunikis, išeina pas prekiautojus. „Toms išėjus pirkti, atvyko jaunikis, – sako Jėzus. – Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į namus, kur vyko vestuvių pokylis, ir durys buvo uždarytos. Paskui atėjo ir tos kitos mergelės. Jos prašėsi: ‘Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!’ Šis atsiliepė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu’“ (Mato 25:10–12). Kaip skaudžiai joms teko nusivilti!

Apaštalai greičiausiai supranta, kad jaunikis palyginime – tai Jėzus, mat jaunikiui save jis buvo prilyginęs ir anksčiau (Luko 5:34, 35). O kam palyginimas taikytinas? Prieš kurį laiką Jėzus davė panašią pamoką ir kalbėjo labai panašiais žodžiais. Jis sakė: „Būkite apsirengę ir pasiruošę, tedega jūsų žibintai.“ Šie žodžiai buvo skirti „mažajai kaimenei“ – tiems, kurie paveldės Karalystę (Luko 12:32, 35). Taigi ir palyginimas apie dešimt mergelių taikytinas pateptiesiems Jėzaus sekėjams.

Savo palyginimu Jėzus nori pamokyti kai ko svarbaus. „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“, – užbaigia jis (Mato 25:13).

Krikščionims, gyvensiantiems Jėzaus paruzijos metu, bus privalu budėti. Jėzaus atėjimui jie turės būti pasiruošę taip, kaip tos penkios nuovokios mergelės jaunikio atvykimui. Tada jie tikrai sulauks žadėto atlygio, kurio taip viliasi.