Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 7

Dios salís gueʼet

Dios salís gueʼet

1-3. a) ¿Chú ladxña noʼno? b) ¿Xí láani gony Jehová par cueʼbu lóono ladxña galgoity?

BUNY pensary que noʼlo nisló juez né cayony juzgarbu looy por cós ni diti bunylo, né raibybu looy que sieglo lachquiip dada gaitylo. Dipa sadxin dzú sareʼlo. Radopy xcalnabanylo, par looy ma cuti biloxni. Per órni rasaclo que ma diti noʼ xi labúu gonylo, ranlo que noʼ toib buñ ni labúu cueʼ looy lachquiip né buñcu radudy xtiitz que sacné looy. ¿Ximod nasaclo?

2 Guirácano noʼno ladxña galgoity. Diti noʼ ni labúu gonyno par guireʼno ladxñani. Per Jehová nap galnadip par cueʼbu lóono ladxña galgoity. ¿Ximod gonybu láani? Ma bidudybu xtiitzbu que «último enemig, galgoity, sanitlóni» (1 Corintios 15:26).

3 ¡Bunysi pensary ximod guisacno órni ma diti tzoʼno ló galrrasaʼ gaityno! Per Jehová diti nosi sanitlóbu galgoity, láaca sabeʼbu guirá buñ ladxña galgoity. Jehová sony que buñ ni ma goity siás, láabu radudybu xtiitzbu que gueʼet «sabany stoib» (Isaías 26:19). Bunysi pensary ximod guisaclo órni ma diti tzoʼ galgoity.

ÓRNI RAITY BUÑ NI NADXIʼNO

4. a) ¿Pu lagary labúu guidzelno ni guisialdó xcalnabanyno órni raity xfamilno o ximigno? b) ¿Chú layibu góc ximigdxin Jesús?

4 Órni raity xfamilno o ximigno, nigolú rioʼob xcalnabanyno. Mal rasacno, portín diti noʼ xi labúu gonyno par guibanybu stoib. Per ni ná la Biblia rasialdóni xcalnabanyno (bíil 2 Corintios 1:3, 4). Guisetlano toib ejemplo ni raslooy que Jehová né Jesús raniiny layibu guilísyibu xfamilno né ximigno lad gueʼet. Órni Jesús bieed ló Gudxlio, guirága ór goyguenbu Lázaro, Marta né María guiropca bisan Lázaro. Guioncayibu gocyibu ximigdxin Jesús. La Biblia ná: «Jesús gondxiʼ Marta, María né Lázaro» (Juan 11:3-5). Per toibtica dzú, Lázaro goity.

5, 6. a) ¿Ximod gosac Jesús órni bibiʼbu que xfamil né ximig Lázaro cayibdxaʼ? b) ¿Xigony rasialdó xcalnabanyno galrrioʼob ni gosac Jesús?

5 Ór cú, Jesús goyee bisialdó xcalnabany Marta né María. Órni Marta gon que Jesús cadxin lainy xcudxbu, goyeebu bidzaglóbu Jesús. Ná bibaladxbu órni bibiʼbu Jesús, láabu goniʼbu: «Pal ñoʼlo reʼ bisana diti ñaity». Marta buny pensary que Jesús ma diti labúu ñony xitcal. Después, Jesús láaca bibiʼbu María cayibdxaʼ. Órni Jesús bibiʼ que xfamil né ximig Lázaro cayibdxaʼ, nigolú bioʼobni láabu né láaca gorudxaʼbu (Juan 11:21, 33, 35). Jesús láaca gosac yoʼob rodann ni rasacno órni raity toib buñ ni nadxiʼno.

6 Galrrioʼob ni gosac Jesús rasialdóni xcalnabanyno. Rasuidyni lóono que láabu né Bixiosbu rianladxyibu galgoity (Juan 14:9). Láaca, Jehová nap galnadip par guinitlóbu galgoity por tipzó né ngú ni mápa mer gonybu.

«¡LÁZARO, BIREʼ!»

7, 8. a) ¿Xigony diti goniiny Marta nabeʼyibu guiee ro bigach Lázaro? b) ¿Xí galrradziguiaʼ buny Jesús?

7 Jesús goyee ro bigach Lázaro, lagarycu biegni né toib guiee. Ór cú Jesús goniʼ: «Colcueʼ guieeca». Per Marta diti goniiny nabeʼyibu guieecu, portín ma de goló tap govitz goity Lázaro (Juan 11:39). Marta diti gonbu xi láani gony Jesús por Lázaro.

Xfamil né ximig Lázaro nigolú bibaladxyibu órni biásbu lad gueʼet (Juan 11:38-44).

8 Órni goleʼyibu guieecu, Jesús bicaʼ rudx: «¡Lázaro, bireʼ!». Ór cú, Marta né María bibiʼyibu toib galrradziguiaʼ: «Buñguieeu ni goity bireʼ. Ñeʼbu, ñabu né lóbu narel lairy» (Juan 11:43, 44). ¡Lázaro bibanybu stoib! Goyoʼbu né xfamilbu né ximigbu stoib. Guiráyibu labúu godanyibu, goduʼdxyibu né goninéyibu Lázaro. ¡Ndeʼ góc toib galrradziguiaʼ rodann! Jesús golís Lázaro lad gueʼet.

«NIDXIYEN, NAʼ RAABI LOOY: ¡BIÁS!»

9, 10. a) ¿Chú bidudy galnadip a Jesús par nalísbu gueʼet? b) ¿Xigony racné lóono historias ni sieed ló la Biblia de buñ ni ma biás lad gueʼet?

9 ¿Chú láabu bidudy galnadip Jesús par nalísbu buñ lad gueʼet? Antes de nalísbu Lázaro lad gueʼet, Jesús gonabbu xcalrracné Jehová. Ór cú Jehová bidudy galnadip láabu par nalísbu Lázaro (bíil Juan 11:41, 42). Per diti nosi Lázaro golísbu lad gueʼet. * Por ejemplo, la Biblia láaca rasetlaa de toib nidxiyen de doce íz ni bixoʼ. Bixiosbu góc laa Jairo né diti goyoʼ más xiimbu. Jairo nigolú bidopy xcalnabanybu né gonabbu Jesús nasial xiindzapbu. Laʼga caninébu Jesús, bidxin tipnés buñguieeu né gochyibu Jairo: «Xiindzaplo ma goity. ¿Xigony gonynudylo mextra más?». Per Jesús góoch láabu: «Diti guidzuibylo, nosi gop fe». Ór cú goyeeyibu lidx Jairo. Órni ma cadxinyibu lidx Jairo, Jesús bibiʼbu buñ cayibdxaʼ. Jesús góoch layibu: «Diti cudxaʼto, portín diti ma goitybu, natiasybu». Sigory bixios né xinaʼ nidxigonaʼyen reʼ diti bienyibu ni goniʼ Jesús. Ór cú, Jesús góoch guirá buñcu nareʼ né binébu bixios né xinaʼ nidxiyen reʼ ro nax nidxigonaʼyen reʼ. Jesús gonás ñabu né goniʼ: «Nidxiyen, naʼ raabi looy: ¡biás!». Bunysi pensary balaati bibaladx bixios né xinaʼ nidxiyen reʼ órni bibiʼyibu xiimbu biás né gosaló gosaa. ¡Jesús golís láabu lad gueʼet! (Marcos 5:22-24, 35-42; Lucas 8:49-56). Órni Jairo né tzeʼel nabiʼ xiindzap, nasetnaladxyibu ximod Jehová biquiin Jesús par golís xiimbu.

10 Guirá buñ ni Jesús golís lad gueʼet bidxin dzú goityibu stoib. Per buñ ni ritlaa ló la Biblia ni biás lad gueʼet radudyni esperanza lóono. Jehová raniiny guilís gueʼet, né sonybu láani.

¿XÍ RASUIDYNO NI GOSACLÓO BUÑ NI BIÁS LAD GUEʼET?

Apóstol Pedro golís toib cristiana ni góc laa Dorcas lad gueʼet (Hechos 9:36-42).

Profeta Elías golís xiin toib gonaʼ viod lad gueʼet (1 Reyes 17:17-24).

11. Mod ná Eclesiastés 9:5, ¿xí gosaclóo Lázaro órni goity?

11 La Biblia ná que gueʼet «diti nan xitcal» (Eclesiastés 9:5). Ngú ni gosaclóo Lázaro. Laʼga goyoʼbu lainy baʼ, diti gonbu xi cayac ronoʼbu. Xomodpa goniʼ Jesús, gocni suusi Lázaro ñaisy (Juan 11:11).

12. ¿Ximod nanno que Lázaro nigolú biás lad gueʼet?

12 Xidal buñ bibiʼyibu que Jesús golísbu Lázaro lad gueʼet. Dada xi enemig Jesús gonyibu galrradziguiaʼ ni bunybu. Ni toib buñ labúu naniʼ que Lázaro diti biás lad gueʼet, portín Lázaro ma bibany stoib (Juan 11:47). Láaca, xidal buñ goyguen Lázaro né gosalóyibu bunyibu crer que Dios bixel Jesús ló Gudxlio. Xi enemig Jesús diti bioladxyibu ndeʼ, por ngú biyopyibu mod nagaityibu Jesús né Lázaro (Juan 11:53; 12:9-11).

13. ¿Xigony napno confianz que Jehová salís gueʼet?

13 Jesús goniʼ que «guirá ni noʼ lainy baʼ sien xirudxbu» (Juan 5:28). Ndeʼ radudy diitz que Jehová salísbu guirá ni rasetnaladxbu. Par labúu gonybu ndeʼ, napbu xi de guisetnaladxbu modpa góc guirá buñ ni goity. ¿Labúu gony Jehová guirá ndeʼ la? Bunysi pensary ló ndeʼ: lainy guibá noʼ xidal mil millón de vitzón, né la Biblia ná que Dios nan ximod laa tigaaga vitzón (bíil Isaías 40:26). Pal Jehová labúu rasetnaladx laa tigaaga vitzón, nandxichno que diti sasac naganbu guisetnaladxbu modpa góc guirá buñ ni guilísbu. Jehová bisaʼ guirá ni noʼ, por ngú nandxichno que napbu galnadip par guilísbu buñ ni ma goity.

14, 15. ¿Xí rasuidy lóono diitz ni goniʼ Job?

14 Toib xpiin Dios ni bibany ló dzú ni see ni góc laa Job biluladxbu que buñ ni ma goity siás. Toibtica dzú gonabdiitzbu: «Pal toib buñ raity, ¿labúu sabanybu stoib la?». Ór cú Jehová góoch láabu: «Looy sacaʼlo rudx né naʼ sacabi looy. Nigolú saniiny guibiʼlo dxiin ni bunylo né ñalo». Ndeʼ rasuidy lóono que Jehová raniiny guilísbu buñ ni ma goity (Job 14:13-15).

15 ¿Xí rasaclo órni ronylo pensary que gueʼet siás? Nigolú rasialdóni xcalnabanyno que Jehová raniiny guilís gueʼet. Per sigory ranabdiitzlo ndeʼ: «¿Xí gac né xfamila né ximiga ni ma goity? ¿Láaca siásyibu la?». Guisuidyno chú layibu ná la Biblia guiás né pu lagary guibanyibu.

«SIEN XIRUDXBU NÉ SAREʼYIBU»

16. Buñ ni guiás lad gueʼet, ¿ximod guibanyibu ló Gudxlio?

16 Buñ ni biás lad gueʼet ló dzú ni see goyoʼyibu né xfamilyibu né ximigyibu ló Gudxlio stoib. Scúca sac ló dzú ni sietra, per sácni más sacró. ¿Xigony? Primer, portín buñ ni guiás lad gueʼet sapyibu oportunida de guibanyibu tipzó ló Gudxlio. Né ni rarop, portín ló Gudxlio ma gadzé mod sácni, ma diti sioʼ guerr, ma diti sioʼ buñ ni gony cós mal né ma diti sioʼ galguitz.

17. ¿Chú layibu siás?

17 ¿Chú layibu siás? Jesús goniʼ: «Guirá ni noʼ lainy baʼ sien xirudxbu né sareʼyibu» (Juan 5:28, 29). Né la Biblia láaca ná: «Nisdaʼ bunycuent guirá gueʼet ni goyoʼ lainyni, né galgoity né Baʼ bunycuent gueʼet ni goyoʼ lainyni» (Apocalipsis 20:13). Scú, xidalguixo millón de buñ siás lad gueʼet. Apóstol Pablo goniʼ que «siás gueʼet ni buny xinésni né ni diti buny xinésni» (bíil Hechos 24:15). ¿Xí bidudybu diitz?

Ló Gudxlio móz, buñ ni guiás lad gueʼet sioʼyibu né xfamilyibu né ximigyibu stoib.

18. ¿Chú layibu nac buñ «ni buny xinésni» ni guiás lad gueʼet?

18 ¿Chú layibu nac buñ «ni buny xinésni»? Ladyibu noʼ xpiin Jehová ni diti bisian láabu ni bibany antes ni ñeed Jesús ló Gudxlio. Guiráyibu siásyibu par guibanyibu ló Gudxlio. Ladyibu noʼ Noé, Abrahán, Sara, Moisés, Rut né Ester. Ló capítulo 11 de Hebreos rasetlaa tipnés buñguieeu né buñgonaʼ ni buny xinésni. ¿Né xpiin Dios ni cayaity ló naareʼ siásyibu la? Layibu láaca noʼyibu lad buñ «ni buny xinésni» né siásyibu.

19. a) ¿Chú layibu nac buñ «ni diti buny xinésni»? b) ¿Xí oportunida sadudy Jehová layibu?

19 ¿Chú layibu nac buñ «ni diti buny xinésni»? Ladyibu noʼ xidal millón de buñ ni diti gop oportunida de nimbu a Jehová. Ná goityibu, Jehová diti ma bialadx layibu. Jehová salís layibu né sapyibu oportunida de guimbuyibu né gonyibu xchiin Jehová.

20. ¿Chú layibu diti siás?

20 Per ¿siás guirá buñ ni ma goity la? Yaca. Jesús goniʼ que tipnés buñ diti siás (Lucas 12:5). ¿Chú layibu diti siás? Buñ mal ni diti gosaguel natzaʼ mod góc. Per ¿chú láabu saniʼ pal toib buñ siás o yaca? Jehová. Láabu ngú Juez ni nap más Galmandary, per láaca ma bidudybu galmandary a Jesús par gac «juez xtuny ni nabany né ni ma goity» (Hechos 10:42). (Bibiʼ ni ná nota 19, «Gehena»).

TIPNÉS BUÑ NI GUIÁS LAD GUEʼET SABANY LAINY GUIBÁ

21, 22. a) ¿Buñ ni guiee guibá siásyibu xomod buñgudxlio la? b) ¿Chú láabu góc primerdiguieʼ buñ ni Jehová golís par guibany lainy guibá?

21 La Biblia láaca náni que tipnés buñ sabany lainy guibá. Layibu diti siásyibu xomod toib buñgudxlio, xalagary ngú siásyibu xomod toib espíritu.

22 Jesús góc primerdiguieʼ buñ ni Jehová golís lad gueʼet par guibany lainy guibá (Juan 3:13). Tzón govitz de goló bigaity buñ Jesús, Jehová golís láabu lad gueʼet, per diti biásbu xomod toib buñgudxlio (Salmo 16:10; Hechos 13:34, 35). Apóstol Pedro rabexa que Jesús «bigaity buñ láabu xomod buñgudxlio, per biásbu xomod toib espíritu» (1 Pedro 3:18). Jesús biás lad gueʼet xomod toib espíritu ni nap xiroʼ galnadip (1 Corintios 15:3-6). Per la Biblia ná que diti nosi Jesús ñás par ñee lainy guibá.

23, 24. ¿Chú layibu nac «tidxó xiil» ni goniʼ Jesús, né balacyibu?

23 Dzú ma yaaca gaity Jesús, gochbu xpiimbu: «Guiaʼya par gony puext toib lagary par lóoto» (Juan 14:2). Ndeʼ radudy diitz que tipnés cristianos siásyibu lad gueʼet par tzoʼyibu né Jesús lainy guibá. Jesús goniʼ que nacyibu «tidxó xiil», portín diti xidalyibu (Lucas 12:32). Apóstol Juan goniʼ balacyibu órni bibiʼbu toib visión ro bibiʼbu Jesús lainy guibá. Juan bibiʼ Jesús «sagaʼ laidy dainy ni laa Sión, né ni noʼ né láabu ngú 144.000» (Apocalipsis 14:1).

24 ¿Pu dzú guiás 144.000 cristianos lad gueʼet? La Biblia ná que siásyibu órni Cristo ma cayony mandary lainy guibá (1 Corintios 15:23). Jesús ma cayony mandary lainy guibá, né casi guirá 144.000 ma biásyibu né ma noʼyibu né Jesús lainy guibá. Per tipnés cristianos ni guiee guibá noʼsayibu ló Gudxlio. Órni gaityibu, órcuca siásyibu par guieeyibu guibá. Láaca casi guirá buñ ni guiás ló dzú ni sietra sabanyibu tipzó ló Gudxlio móz.

25. ¿Xí sasuidyno ló capítulo ni sieed?

25 Mápa mer, Jehová sabeʼ guirácano ladxña galgoity, né galgoity sanitlóni por tipzó (bíil Isaías 25:8). Per ¿xí dxiin gony 144.000 lainy guibá? La Biblia rabexa que sony mandaryibu né Jesús. Ló capítulo ni sieed sasuidyno más cós de Gobierno reʼ.

^ Párrafo. 9 Stipnés historias ni sieed ló la Biblia rasetlani ximod mbioxhlas, buñgol, buñguieeu, buñgonaʼ, israelitas né buñ de stipnés gudx biás lad gueʼet. Labúu goʼol lo láani ló 1 Reyes 17:17-24; 2 Reyes 4:32-37; 13:20, 21; Mateo 28:5-7; Marcos 5:22-24, 35-42; Lucas 7:11-17, né Hechos 9:36-42; 20:7-12.