Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 8

¿Xí ngú gobierno xtuny Dios?

¿Xí ngú gobierno xtuny Dios?

1. ¿Xí laay ni xidal buñ rimbu guisuidyno ló capítulo reʼ?

XIDALGUIXO buñ rimbuyibu laay ni laa padrenuestro. Jesús biquiin oración ni xidal buñ rimbu par bisuidybu xpiimbu guinab lóo Dios. ¿Xí gonab Jesús ló oración reʼ? ¿Xigony rasac guienno xí radudyni diitz?

2. ¿Xí tzón cós ni rasac bisuidy Jesús guinabno lóo Dios?

2 Jesús goniʼ: «Lóoto non guininéto Dios scareʼ: Bixiosdo ni noʼ guibá, gac nayaa laalo. Guieed Gobierno xtunylo. Gac ni nálo, xomod lainy guibá, láaca ló gudxlio» (bíil Mateo 6:9-13). ¿Xigony bisuidy Jesús lóono guinabno guionca cós reʼ? (Bibiʼ ni ná nota 20, «Padrenuestro»).

3. Golexa xi guisuidyno ló capítulo reʼ.

3 Ma bisuidyno que laa Dios ngú Jehová. Láaca ma bisuidyno xi ni ná Dios gony né buñ né Gudxlio. Per ¿xí bidudy Jesús diitz órni goniʼbu: «Guieed Gobierno xtunylo»? Ló capítulo reʼ guisuidyno xi ngú gobierno xtuny Dios, xi gonyni né ximod sony nayaani laa Dios.

¿XÍ NGÚ GOBIERNO XTUNY DIOS?

4. ¿Xí ngú Gobierno xtuny Dios, né chú rony mandary Gobierno reʼ?

4 Nacni toib gobierno ni Jehová ma goloʼ lainy guibá. Dios golúbu Jesús par gony mandary ló Gobierno reʼ. La Biblia ná que Jesús «ngú Rey xtuny guirá rey né Señor xtuny guirá ni rony mandary xomod señor» (1 Timoteo 6:15). Jesús labúu gonybu xidal cós por lóono más que nitisi buñchiin. Láaca, láabu napbu más galnadip que guirá buñ ni rony mandary.

5. ¿Xí láani gony mandary Gobierno xtuny Dios, né desde pu lagary?

5 Jesús bibiguet lainy guibá cuarent govitz de goló biásbu lad gueʼet. Godudy íz, Jehová buny láabu Rey de Gobierno xtunybu (Hechos 2:33). Gobierno xtuny Dios sony mandaryni Gudxlio desde guibá (Apocalipsis 11:15). Por ngú, la Biblia ná que Gobierno xtuny Dios nacni toib «Gobierno ni noʼ guibá» (2 Timoteo 4:18).

6, 7. ¿Xigony diti noʼ chú rigaʼl a Jesús?

6 La Biblia ná que Jesús nac rey né diti noʼ chú rigaʼl láabu, portín «nosi láabu dipa sioʼ dzú saitybu» (1 Timoteo 6:16). Guirá buñ ni rony mandary raity, per Jesús dipa sadxin dzú saity. Por ngú, guirá cós tzaay ni Jesús gony por lóono dipa sanitlóni.

7 Láaca, la Biblia rasuidy que Jesús sac toib Rey ni gony xinésni né gap galrronladx. Toib profecía ná: «Espíritu xtuny Jehová sadxin ronoʼbu, espíritu de xiroʼ galnan né de galrrien, espíritu par guilitz né de galnadip, espíritu de galnan né de galrradzuiby Jehová. Né sioladxbu guidzuibybu Jehová. Diti sony juzgarbu ni guibiʼsibu, nili sony censurarbu ni guicadiagsibu. Toibsi midid sony juzgarbu buñdxo» (Isaías 11:2-4). ¿Ñoladxlo ñaplo toib rey xomod Jesús la?

8. ¿Ximod nanno que noʼ stipnés ni gony mandary né Jesús?

8 La Biblia ná que Dios ma golúbu tipnés buñgudxlio par gony mandary né Jesús lainy guibá. Por ejemplo, apóstol Pablo gochbu Timoteo: «Pal cayonysano guantary, láaca sonyno mandary né láabu» (2 Timoteo 2:12). ¿Balac buñgudxlio gony mandary né Jesús?

9. a) ¿Balac buñgudxlio gony mandary né Jesús? b) ¿Pu dzú gosaló Jehová golú 144.000?

9 Mod ma bisuidyno ló capítulo 7, apóstol Juan gop toib visión ro bibiʼbu Jesús cayony mandary lainy guibá toibsi né 144.000 reyes. (bíil Apocalipsis 14:1). ¿Chú layibu nac 144.000? Juanca racapy láani: «Layibu canalyibu Xilieen rotísi see. Goyoʼ ni gosiʼ layibu lad buñgudxlio» (Apocalipsis 14:4). Xilieencu nac Jesús. Né 144.000 nacyibu cristianos ni rony xinésni ni Dios ma golú par gony «mandary ló Gudxlio» né Jesús. Órni raityibu, riásyibu par guibanyibu lainy guibá (Apocalipsis 5:10). Jehová gosaló golú 144.000 ló siglo primero.

10. ¿Xigony golú Jehová a Jesús né a 144.000 par gony mandary lóono?

10 Jehová nigolú ronladx lóono por ngú ma goniʼbu que buñgudxlio gony mandary né Jesús. Jesús sacbu toib galán Rey portín láabu láaca gócbu buñgudxlio né godudybu ló xiroʼ galrrioʼob. Apóstol Pablo goniʼ que Jesús «rien mod rasacno», portín láabu ma godudybu ló prueby xomodca lóono (Hebreos 4:15; 5:8). Láaca 144.000 rienyibu mod rasacno portín layibu láaca gocyibu buñ galkié né láaca bixoʼyibu. Por ngú, labúu gapno confianz que Jesús né 144.000 sienyibu mod rasacno né sienyibu galnagan ni cadudyno ló.

¿XÍ LÁANI GONY GOBIERNO XTUNY DIOS?

11. ¿Xigony bisuidy Jesús xpiin nanabyibu gac ni ná Dios ló Gudxlio xomod racni lainy guibá?

11 Jesús bisuidy xpiin nanabyibu gac ni ná Dios ló Gudxlio xomod racni lainy guibá. ¿Xigony non nanabyibu gac ni ná Dios lainy Guibá? Ló capítulo 3 bisuidyno que Buñdzab góc nayaʼ nisló Dios. Jehová bidudy lagary Buñdzab né ángeles ni góc nayaʼ ñaʼanyibu lainy guibá por tidxósi tiemp. Por ngú, diti guirá ni golés lainy guibá buny ni ná Dios. Ló capítulo 10 sasuidyno más de Buñdzab né xidemony.

12. ¿Xí chop cós ritlaa ló Apocalipsis 12:10?

12 La Biblia goniʼ que Jesús sacaló Buñdzab órni ma nacbu Rey de Gobierno xtuny Dios (bíil Apocalipsis 12:7-10). Apocalipsis 12:10 ritlaa chop cós ni góc. Primer, Jesucristo gosaló buny mandary. Né ni rarop, rasalbu Buñdzab ló Gudxlio. Mod guienno, chop cós reʼ ma gocni.

13. ¿Xí góc lainy guibá órni Dios bilaʼk Buñdzab de lagarycu?

13 Ángeles ni bisob Dios, nigolú bibaladxyibu órni Dios bilaʼk Buñdzab né xidemony lainy guibá. La Biblia ná: «¡Colguibaladx, guibá, né ni rabés cú!» (Apocalipsis 12:12). Nigoreʼ guirá ni noʼ lainy guibá rabés toibsi né goxtiguie portín guiráyibu cayonyibu ni ná Dios.

Buñgudxlio nigolú cadudy ló galrrioʼob desde dzú Buñdzab né xidemony biab ló Gudxlio. Per galrrioʼob mápa mer guinitlóni.

14. ¿Xí cayac ló Gudxlio de goló bilaʼk Dios a Buñdzab lainy guibá?

14 Per mod nabany buñ ló Gudxlio gadzé mod nacni. Nigolú noʼ galrrioʼob «portín Buñdzab ma bietj [...] né nigolú cadzuitzbu, portín nanbu que ma tidxósi tiemp napbu» (Apocalipsis 12:12). Buñdzab nigolú cadzuitz portín ma diti noʼbu lainy guibá né nanbu que mápa mer saitybu. Por ngú, ronybu rutirigaʼlni láabu par guitudybu guiránac buñ ló galrrioʼob.

15. ¿Xí raniiny Dios gony né Gudxlio?

15 Per ni goniiny Dios par Gudxlio diti ma bidzaʼni. Dios raniinysa que Gudxlio reʼ gacni toib lagary móz, ro buñgudxlio diti gap galkié né guibany tipzó (Salmo 37:29). ¿Ximod labúu gony Gobierno xtuny Dios guirá ndeʼ?

16, 17. ¿Xí rasuidy lóono profecía ni sieed ló Daniel 2:44 de Gobierno xtuny Dios?

16 Profecía ni sieed ló Daniel 2:44 náni: «Ló xtzú guirá reyescu, Dios ni noʼ guibá sagoʼbu toib gobierno ni dipa sanitló nili sadudyni ladxña stoib gudx. Gobierno reʼ sonynoyni né sanitlóni guirá gobiernoscu, né nosi láani sioʼni por tipzó». ¿Xí rasuidy profecía reʼ lóono de Gobierno xtuny Dios?

17 Primer, rasuidyni lóono que Gobierno xtuny Dios saló gony mandary «ló xtzú guirá reyescu». Ndeʼ radudy diitz que noʼsa stipnés gobiernos ló Gudxlio órni Gobierno xtuny Dios saló gony mandary. Ni rarop, rasuidyni lóono que Gobierno xtuny Dios sioʼni por tipzó né diti sioʼ stoib gobierno xalagaryni. Né ni rion, rasuidyni lóono que gobierno ni noʼ ló Gudxlio sacalóyibu Gobierno xtuny Dios. Gobierno xtuny Dios sony gan né nosi gobierno reʼ sony mandary ló Gudxlio. Órni gac cumplir profecía reʼ, buñgudxlio sap toib gobierno ni gony xinésni ni diti ma goyoʼ dzú gopyibu.

18. ¿Ximod laa guerr ni gac órni Gobierno xtuny Dios tíil né gobierno xtuny buñgudxlio?

18 ¿Xí gac órni mápa mer gobiernos xtuny buñgudxlio guicaló a Gobierno xtuny Dios? Demony sascúyibu «reyes ni noʼ ló guidopynac gudxlio par guidopyibu ló guerr de xtzú rodann Dios, ni nap Xiroʼgolu galnadip». Guerr reʼ laani Armagedón, né ló guerr reʼ gobiernos xtuny buñgudxlio sadíilyibu né Gobierno xtuny Dios (Apocalipsis 16:14, 16). (Bibiʼ ni ná nota 10, «Armagedón»).

19, 20. ¿Xigony raquiinno Gobierno xtuny Dios?

19 ¿Xigony raquiinno Gobierno xtuny Dios? Noʼ tzón razón. Primer, portín nacno buñ galkié né por ngú raxoʼno né raityno. Per órni Gobierno xtuny Dios ma cayony mandary, sabanyno tipzó. Scareʼ rasetlaa la Biblia láani: «Dios nigolú gondxiʼbu buñgudxlio por ngú bunycuentbu toibguielot Xiimbu, modreʼ guirá ni gap fe láabu diti guinitló né labúu guibany tipzó» (Juan 3:16).

20 Ni rarop, portín nabanyno ló Gudxlio ronoʼgolu buñ mal. Xidal buñ rascú saʼ né ronyibu galyoxh, né lóono diti labúu guicaano loni. Per Jehová labúu gony láani. Pal diti ratzaʼyibu mod nacyibu, Jehová sanitló layibu ló Armagedón (bíil Salmo 37:10). Ni rion razón por ni raquiinno Gobierno xtuny Dios, láani ngú que gobiernos ni noʼ nacyibu buñ mal, buñ moxter né diti labúu rabeʼyibu galnagan ni cadudy buñ ló. Láaca, diti náyibu gacnéyibu buñ guisobdiitz ni ná Dios. Por ngú, la Biblia ná que «buñ rony mandary saʼ par gonybu mal láacabu» (Eclesiastés 8:9).

21. ¿Ximod Gobierno reʼ sonyni ni ná Dios ló Gudxlio?

21 Órni ma godudy Armagedón, Gobierno xtuny Dios sonyni ni ná Dios ló Gudxlio. Por ejemplo, Buñdzab né xidemony siegyibu (Apocalipsis 20:1-3). Conforma sadudy íz, diti noʼ chú saxoʼ nili saity. Por xcalgoity Jesús, guirá buñ ni guisobdiitz ni ná Dios labúu sabanyibu ló Gudxlio móz (Apocalipsis 22:1-3). Láaca, Gobierno xtuny Dios sonyni que laa Dios gac nayaani. ¿Xí radudy diitz ndeʼ? Órni Gobierno xtuny Dios gony mandary ló Gudxlio, guiránac buñ sapyibu respet laa Dios. (Bibiʼ ni ná nota 21, «Xcalgoity Jesús»).

¿PU DZÚ GOSALÓ JESÚS BUNY MANDARY?

22. ¿Ximod nanno que Jesús diti gosalócabu buny mandarybu órni goyoʼbu ló Gudxlio nili órni bibiguetbu lainy guibá?

22 Órni Jesús goyoʼbu ló Gudxlio, bisuidybu xpiimbu guinab lóo Dios: «Guieed Gobierno xtunylo». Ndeʼ radudy diitz que Gobierno xtuny Dios yása guidxinni dzúcu. Primer, Jehová non nabú gobierno reʼ né ñony Rey a Jesús. ¿Gosalóca Jesús buny mandary órni bibiguetbu lainy guibá la? Yaca. Jesús non nabés. Profecía ni sieed ló Salmo 110:1, Jehová goniʼ: «Gurú niis ladbuʼya dada órni quiixi guirá xi enemiglo xomod bank par ñeʼlo». Después ni biás Jesús lad gueʼet, apóstol Pedro né Pablo golexayibu que profecía reʼ cayac cumplirni ló Jesús (Hechos 2:32-35; Hebreos 10:12, 13). Ndeʼ radudy diitz que Jesús non nabés dada órni Jehová ñony láabu Rey.

Gobierno xtuny Dios sonyni ni ná Dios ló Gudxlio.

23. a) ¿Pu dzú gosaló Jesús buny mandary xomod Rey de Gobierno xtuny Dios? b) ¿Xí guisuidyno ló capítulo ni sieed?

23 ¿Pu dzú gosaló Jesús buny mandary? Íz 1914. Xidal íz antes, tipnés cristianos ni buny xinésni bieen que íz 1914 ñacni toib íz ni nigolú nasac ló profecías ni sieed ló la Biblia. Ni ma góc ló gudxliogoxreʼ desde 1914 raslooyni que cristianos de dzúcu gopyibu razón. Jesús gosaló buny mandary ló ízcu (Salmo 110:2). Diti xidzú, Buñdzab bietj ló Gudxlio, né nigoreʼ «ma tidxósi tiemp napbu» (Apocalipsis 12:12). Ló capítulo ni sieed guisuidyno más prueby ni raslooy que ma rabésno ló «tidxósi tiemp» reʼ. Láaca sasuidyno que Gobierno reʼ mápa mer gonyni ni ná Dios ló Gudxlio. (Bibiʼ ni ná nota 22, «¿Xigony nigolú rasac íz 1914?»).