Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 9

¿Mápa mer guinitló gudxliogoxreʼ la?

¿Mápa mer guinitló gudxliogoxreʼ la?

1. ¿Pu lagary guisuidyno xí gac ló dzú ni sietra?

SIGORY órni rabiʼlo notísy ranabdiitzlo ndeʼ: «¿Xí gac né gudxliogoxreʼ?». Nogoluʼ desgrasy né noʼ cós mal, por ngú tipnés buñ rony pensary que mápa mer guinitló gudxliogoxreʼ. ¿Nigolúni la? ¿Noʼ mod ganno xí gac ló dzú ni sietra la? Scú. Buñgudxlio diti labúu guiniʼ xi gac ló dzú ni sietra, nosi Jehová labúu rony láani. Ló la Biblia raibybu lóono xi gac ló dzú ni sietra né xi gac né Gudxlio (Isaías 46:10; Santiago 4:14).

2, 3. a) ¿Xí goniiny ñan xpiin Jesús? b) ¿Xí cuapy Jesús layibu?

2 Órni la Biblia raniʼ que guinitló gudxliogoxreʼ, diti radudyni diitz que Gudxlio reʼ sanitlóni, ni guinitló ngú cós mal. Jesús bisuidy que Gobierno xtuny Dios sony mandaryni Gudxlio (Lucas 4:43). Xpiin Jesús goniiny ñan pu dzú guieed Gobierno xtuny Dios, por ngú gonabdiitzyibu Jesús: «¿Pu dzú gac guirá cós reʼ, né xí señal tzoʼ órni looy ma noʼlo né láaca xí señal tzoʼ órni ma guidubylagaʼ gudxliogoxreʼ?» (Mateo 24:3). Jesús diti góoch layibu xi dzúpa gacni, per goniʼbu xi gac antes de guinitló gudxliogoxreʼ. Né ni goniʼ Jesús cayac cumplirni ló xtzúno. (Bibiʼ ni ná nota 24, «Dzú ni ma cadubylagaʼ»).

3 Ló capítulo reʼ sasuidyno tipnés prueby que ma rabésno ló dzú ni ma cadubylagaʼ. Per pal nainy guienno xigony nigolú noʼ cós mal ló Gudxlio, primer raquiin guisuidyno de toib guerr ni góc lainy guibá.

GUERR NI GOYOʼ LAINY GUIBÁ

4, 5. a) ¿Xí góc lainy guibá órni Jesús gosaló buny mandary? b) Mod ná Apocalipsis 12:12, ¿xí góc ló Gudxlio órni Jesús bilaʼk a Buñdzab de guibá?

4 capítulo 8 bisuidyno que Jesús gosaló buny mandary lainy guibá íz 1914 (Daniel 7:13, 14). Libro de Apocalipsis raibyni lóono xi góc después: «Gosaló guerr lainy guibá. Miguel né ángeles xtuny cualóyibu dragón. Né dragón né ángeles xtuny láaca cualóyibu». Miguel * nac Jesús, né dragón ngú Buñdzab. Buñdzab né xidemony diti bunyibu gan né goyoʼ ni bisal layibu ló Gudxlio. ¡Ángeles nigolú bibaladxyibu! Per ¿xí ñac né buñ ni nabany ló Gudxlio? La Biblia ná que nadudyibu ló galrrioʼob. ¿Xigony? Portín Buñdzab «nigolú cadzuitzbu, portín nanbu que ma tidxósi tiemp napbu» (Apocalipsis 12:7, 9, 12).

5 Buñdzab cayony rutirigaʼlni láabu par gonybu mal buñ. Nigolú cadzuitzbu portín mápa mer Jehová guicaa láabu par diti gonyrabu mal buñ. Guisuidyno ni goniʼ Jesús xi gac ló dzú ni ma guidubylagaʼ.

NI GAC LÓ DZÚ NI MA CADUBYLAGAʼ

6, 7. ¿Ximod cayac cumplir ló naareʼ ni goniʼ Jesús de guerr né galrralán?

6 Guerr. Jesús goniʼ: «Gudxrop né gudxrop sadíil né gobierno láaca sacaló saʼ gobierno» (Mateo 24:7). Ló naareʼ xidalguixo buñ ma goity xtol guerr, diti ma goyoʼ dzú gocni scú. Desde primer siglo a íz 1914 godudy tipmil gagayoʼ íz, né ló tiempcu goity midid treint millón de buñ. Per ló gaxca tigayoʼ íz desde 1914 a íz 2000, goity más de tigayoʼ millón buñ ló guerr. Buny pensary guirá galrrioʼob ni ma godudy xidal millón de buñ.

7 Galrralán. Jesús goniʼ: «Sioʼ galrralán» (Mateo 24:7). Ná ló naareʼ ma más noʼ galrro que nírcu, xidal buñ radudysa ló galrralán guirá dzú. ¿Xigony? Portín diti napyibu bidxiich par siʼyibu galrro o diti napyibu tlaʼ layoo ro guidxiʼpyibu. Más de tipmil millón de buñ radudy dzú né chop tzón bexsi. Organización Mundial de la Salud rasetlaa que millón de mbioxien raity guirá íz, casi guiráyibu raityibu portín diti noʼ ni guáyibu.

8, 9. a) ¿Ximod cayac cumplir ló naareʼ ni goniʼ Jesús de xo rodann? b) ¿Ximod cayac cumplir ni goniʼ Jesús de galguitz?

8 Xo rodann. Jesús goniʼ: «Sioʼ xo rodann» (Lucas 21:11). Cada íz caa guicno tudy xidal xo rodann. De goló íz 1900, más de chop millón de buñ goity xtol xo rodann. Ná nigoreʼ radudyno cuent órni ma tudy toib xo rodann, raitysa xidalguixo buñ xtolni.

9 Galguitz. Jesús goniʼ que sioʼ «galguitz» ni naguel radudy stipnés buñ né ragaitycani buñ (Lucas 21:11). Ná doctor nanyibu ximod guisialyibu xidal galguitz, diti labúu rasialyibu guiráni. Né nanno que cada íz xidal millón buñ raity xtol galguitz xomod, roo, galrradudy, xilanal cáncer né yoʼob ni ranás xcalnabany buñ. Láaca, de goló cuarent íz ma noʼ más de treint clas galguitz, né tipnésni diti noʼ xiremeidyni.

MOD GAC BUÑ LÓ DZÚ NI MA CADUBYLAGAʼ

10. Mod ná 2 Timoteo 3:1-5, ¿ximod sac buñ ni guibany ló dzú ni ma guidubylagaʼ?

10 La Biblia ná ló 2 Timoteo 3:1-5: «Ló dzú ni ma guidubylagaʼ sieed dzú nigolú nagan par guicaló buñ». Apóstol Pablo golexa que buñ ni guibany ló dzú ni ma guidubylagaʼ sacyibu buñ:

  • Ni diti rioʼ galrrasaʼ por stipnés.

  • Ni ronladx bidxiich.

  • Ni diti rasob bixios né xinaʼ.

  • Ni rasian saʼ.

  • Ni diti ronladx xfamil.

  • Ni diti labúu rachoc ló xcalnadzuitz.

  • Ni rayopy galrradíil né nadoxgoluʼ.

  • Ni ronladx cós ni ragoʼ nakit xcalnabanyibu xalagary gonladxyibu Dios.

  • Ni ná que nadxiʼ Dios, per diti rasobyibu ni ná Dios.

11. Mod ná Salmo 92:7, ¿xí gac né buñ mal?

11 ¿Scá nac buñ ro rabéslo la? Ló guidopynac Gudxlio noʼ xidal buñ ni nac modreʼ. Per Dios sanitlóbu buñ de clas reʼ. Láabu nábu: «Órni buñ mal ralainy xomod guiʼx né guirá ni rony cós mal riaal, nacni par ma guinitlóyibu por tipzó». Ndeʼ radudy diitz que ma diti sioʼ buñ mal ló Gudxlio (Salmo 92:7).

CÓS SACRÓ NI GAC LÓ DZÚ NI MA GUIDUBYLAGAʼ

12, 13. ¿Xí ma bisuidy Jehová lóono ló dzú ni ma cadubylagaʼ?

12 La Biblia rasetlaa que ló dzú ni ma guidubylagaʼ sioʼ xiroʼ galrrioʼob ló Gudxlio. Per láaca rasetlani que sioʼ cós sacró.

«Buñ saniʼ diitz sacró xtuny Gobierno ló guidopynac gudxlio» (Mateo 24:14).

13 Buñ sientzaay ni ná la Biblia. Órni profeta Daniel bicaʼbu ni gac ló dzú ni ma guidubylagaʼ, goniʼbu: «Sioʼgolu galnan ni nac xinésni» (Daniel 12:4). Ndeʼ radudy diitz que Dios sacnébu xcudxbu guieen la Biblia, más que nírcu. Guirá ndeʼ cayac cumplirni desde 1914. Por ejemplo, Dios ma bisuidy lóono balaati rasac laabu né ni raniiny gonybu ló Gudxlio. Ma bisuidybu lóono que Jesús goity por lóono, xi rasaclóo buñ órni raity né que gueʼet siás. Láaca ma bisuidyno que nosi Gobierno xtuny Dios labúu cueʼ guirá galnagan ni radudyno ló. Né láaca ma bisuidyno ximod guibanyno goxt né gonyno cós ni rioladx Dios. Per ¿xí rony xpiin Dios né galrrasuidy reʼ? Stoib profecía rabexa láani. (Bibiʼ ni ná nota 21, «Xcalgoity Jesús», né ni ná nota 25, «Buñ ni ma goity guiás»).

14. ¿Pu guirá lagary cadxin diitz sacró de Gobierno xtuny Dios, né chú cayony láani?

14 Xtiitz Dios sadxinni ló guidopynac Gudxlio. Órni Jesús goniʼ xi gac ló dzú ni ma guidubylagaʼ goniʼbu: «Buñ saniʼ diitz sacró xtuny Gobierno ló guidopynac gudxlio» (Mateo 24:3, 14). Diitz sacró de Gobierno xtuny Dios cadxinni ló más de chopgayoʼ cuarent gudxrop, né ló midid tipmil diitz. Ló guidopynac Gudxlio, testigos xtuny Jehová de «guirá gudxrop, famil xiroʼ, gudx» cayacnéyibu buñ guieen xi ngú Gobierno xtuny Dios né xi gonyni por buñgudxlio (Apocalipsis 7:9). Testigos diti riaxyibu par gonyibu dxiinreʼ. Xomod goniʼ Jesús, xidal buñ rianladx né ná guigaity layibu. Per diti noʼ chú labúu racaa ló dxiinreʼ (Lucas 21:17).

¿XÍ GONYLO NIGOREʼ?

15. a) ¿Raluladxlo que nabanyno ló dzú ni ma cadubylagaʼ la, né xigony ronylo pensary modreʼ? b) ¿Xí sasaclóo buñ ni diti rasobdiitz Dios, né ni rasob láabu?

15 ¿Raluladxlo que nabanyno ló dzú ni ma cadubylagaʼ la? Cayac cumplir xidal profecías ni sieed ló la Biblia ni rasetlaa que ma rabésno ló dzú ni ma cadubylagaʼ. Mápa mer, Jehová saniʼ que ma diti guinino diitz sacró de Gobierno xtunybu, «né ór cú sadxin fin» (Mateo 24:14). Ndeʼ radudy diitz que saló guerr ni laa Armagedón, ro guinitló Dios guirá cós mal ni noʼ. Jehová saquiimbu Jesús né ángeles ni nap galnadip par guinitlóbu guirá ni diti rasobdiitz láabu né ni diti rasobdiitz Xiimbu (2 Tesalonicenses 1:6-9). Órni ma bilox Armagedón, Buñdzab né xidemony ma diti sascúyibu buñ. Guirá buñ ni guisob ni ná Dios né Gobierno xtunybu sabiʼyibu ximod gac cumplir ni ma goniʼ Dios gony (Apocalipsis 20:1-3; 21:3-5).

16. ¿Xí raquiin gonylo ni ma nanlo que mápa mer guidubylagaʼ gudxliogoxreʼ?

16 Mápa mer guinitló xcudxliogox Buñdzab. Por ngú, nigolú rasac guinabdiitzlo xi raquiin gonylo. Jehová raniiny gonylo rutirigaʼlni looy por guisuidylo ni ná la Biblia. Por ngú, diti guicaʼlo láani galrraguit (Juan 17:3). Láaca, testigos xtuny Jehová radopyibu guirá xomal. Ló xireuniónyibu racnéyibu buñ guieen ni ná la Biblia. Buny xtem par diti gony faltlo reunión (bíil Hebreos 10:24, 25). Pal radudylo cuent que raquiin guitzaʼlo mod nabanylo, bunyca láani. Conforma guitzaʼlo mod naclo, más sadzaklo Dios (Santiago 4:8).

17. ¿Xigony casi guirá buñ diti sadudy cuent órni guidxin fin?

17 Apóstol Pablo golexa que órni guinitló buñ mal sácni «xomodpa toib buñ gobáan ni radxin gueʼel», ni diti noʼ chú cabés (1 Tesalonicenses 5:2). Jesús goniʼ que xidal buñ diti sagoʼyibu cuent señal ni raslooy que ma cabésno ló dzú ni ma cadubylagaʼ. Órni bisetlaa Jesús guirá ndeʼ, láaca goniʼbu: «Xomodca góc ló dzú ni bibany Noé, scúca sac órni ma noʼ Xiin Buñgudxlio. Portín xomod dzú yása guieed Guiérodann, buñ godó né goʼ, buñguieeu buny galtzeʼel né láaca buñgonaʼ cuaʼ buñ layibu... dada dzú Noé goyoʼ lainy arca; né diti goloʼyibu cuent dada órni bieed Guiérodann né binitló guiráyibu. Scúca sac órni ma noʼ Xiin Buñgudxlio» (Mateo 24:37-39).

18. ¿Xí goniʼ Jesús gapno cuidad?

18 Jesús goniʼ: «Colguicaa cuidad lóocato par diti tudy midid tzoʼto ló galrrasaʼ por guásito, por gueʼsito né por galrrasaʼ ni rioʼ buñ laʼga nabany, né tisintiempsi guidxin dzúcu órni diti cabésto láani, xomod toib tramp. [...] Colguiguaná né colguinabgoluʼ lóo Dios par labúu guilaato de guirá cós ni non gac né guisagaʼto nisló Xiin Buñgudxlio» (Lucas 21:34-36). ¿Xigony nigolú rasac guicadiagno ni goniʼ Jesús? Portín mápa mer guinitló xcudxliogox Buñdzab. Nosi buñ ni racacuent Jehová né Jesús salaa órni guinitló gudxliogoxreʼ né sabany tipzó ló Gudxlio móz (Juan 3:16; 2 Pedro 3:13).

^ Párrafo. 4 Pal nainy looy ganlo más de Miguel, bibiʼ ni ná nota 23, «Arcángel Miguel».