1. Kodėl svarbu žinoti tiesą apie angelus?

JEHOVA nori, kad žinotume tiesą apie angelus, nes jie yra jo šeimos nariai. Biblijoje angelai vadinami „Dievo sūnumis“ (Jobo 38:7). Ką angelai veikia? Kaip jie padėjo žmonėms praeityje? Ar gali padėti mums? (Skaitykite priedo 8 skirsnį.)

2. Iš kur angelai atsirado ir kiek jų yra?

² Pirmiausia pažiūrėkime, iš kur angelai atsirado. Kolosiečiams 1:16 rašoma, kad sukūręs Jėzų Jehova padarė „visa, kas danguje ir žemėje“, vadinasi, ir angelus. Kiek jų yra? Biblijoje pasakyta, kad šimtai milijonų (Psalmyno 103:20; Apreiškimo 5:11).

3. Ką apie angelus sužinome iš Jobo 38:4–7?

³ Jehova angelus sukūrė pirmiau nei žemę. Jobo knygoje rašoma, kad angelai labai džiaugėsi matydami, kaip nuostabiai Jehova šią planetą sukūrė. Jie visi tarnavo Jehovai ir buvo vieninga šeima (Jobo 38:4–7).

4. Ar angelams rūpi žmonės?

⁴ Angelai domisi žmonių gyvenimu ir jiems rūpi, kaip Jehova įgyvendins savo tikslą dėl žemės ir žmonių (Patarlių 8:30, 31; 1 Petro 1:11, 12). Jie tikriausiai labai nusiminė, kai Adomas ir Ieva sukilo prieš Dievą. Ir jiems turbūt dar skaudžiau matyti, kad šiandien Jehovai nepaklūsta dauguma žmonių.  O jei koks žmogus atgailauja ir grįžta pas Dievą, angelai džiaugiasi (Luko 15:10). Dievo tarnai jiems labai rūpi. Jehova siunčia angelus, kad šie jo tarnams padėtų ir juos saugotų (Hebrajams 1:7, 14). Pažiūrėkime keletą pavyzdžių.

5. Kaip angelai padėjo Dievo tarnams praeityje?

⁵ Prieš sunaikindamas Sodomos ir Gomoros miestus, Jehova siuntė du angelus išgelbėti Loto ir jo  šeimos (Pradžios 19:15, 16). Praėjus keliems šimtams metų, pranašas Danielius buvo įmestas į liūtų duobę, bet liko gyvas, nes „Dievas siuntė angelą ir užčiaupė liūtams nasrus“ (Danieliaus 6:22). Vėliau Jehovos angelas išvadavo iš kalėjimo apaštalą Petrą (Apaštalų darbų 12:6–11). Angelai padėjo ir Jėzui, kai jis gyveno žemėje. Pavyzdžiui, po krikšto „angelai jam patarnavo“ (Morkaus 1:13). O prieš mirtį angelas „jį sustiprino“ (Luko 22:43).

6. a) Iš kur žinome, kad angelai padeda Dievo tarnams šiais laikais? b) Kokius klausimus aptarsime?

⁶ Šiais laikais angelai žmonėms nepasirodo. Tačiau Dievas ir toliau siunčia juos savo tarnams į pagalbą. Biblijoje rašoma: „Aplinkui tuos, kurie Jehovos bijo, budi angelas – jisai juos gelbsti“ (Psalmyno 34:7). Kodėl mums reikia angelų apsaugos? Nes turime stiprių priešų, kurie nori mums pakenkti. Kas tie priešai? Kaip jie mėgina pakenkti? Kad atsakytume į šiuos klausimus, pirma pažiūrėkime, kas įvyko netrukus po to, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva.

7. Ko Šėtonas siekia?

⁷ Šios knygos 3 skyriuje kalbėjome, kad vienas angelas panoro valdžios ir sukilo prieš Dievą. Biblijoje tas angelas vadinamas Velniu ir Šėtonu (Apreiškimo 12:9). Jis siekia, kad žmonės Dievui nepaklustų. Šėtonui pavyko apgauti Ievą ir daugumą kitų žmonių. Vis dėlto kai kurie, pavyzdžiui, Abelis, Henochas, Nojus, liko Jehovai ištikimi (Hebrajams 11:4, 5, 7).

8. a) Kaip kai kurie angelai tapo demonais? b) Ką demonai darė, kad nepražūtų per tvaną?

 ⁸ Nojaus dienomis prieš Dievą sukilo daugiau angelų. Jie paliko savo namus danguje ir pasivertė žmonėmis. Kodėl? Biblijoje sakoma, kad jie užsigeidė turėti žmonas. (Perskaitykite Pradžios 6:2.) Bet Dievo akyse tai buvo netinkama (Judo 6). Kaip ir tie nedori angelai, dauguma žmonių tuo laiku buvo sugedę ir smurtingi. Todėl Jehova nusprendė sukelti žemėje tvaną ir blogus žmones sunaikinti. Bet savo ištikimus tarnus jis išgelbėjo (Pradžios 7:17, 23). Nedorieji angelai, kad nepražūtų, grįžo į dangų. Tie angelai Biblijoje vadinami demonais. Jie nusprendė prisidėti prie Šėtono maišto ir dabar Šėtonas yra jų valdovas (Mato 9:34).

9. a) Kaip buvo su demonais, kai jie grįžo į dangų? b) Apie ką dabar pakalbėsime?

⁹ Kadangi demonai sukilo prieš Jehovą, jis nepriėmė jų atgal į savo šeimą (2 Petro 2:4). Demonai nebegali pasiversti žmonėmis, bet jie ir toliau klaidina žmones visoje žemėje (Apreiškimo 12:9; 1 Jono 5:19). Pažiūrėkime, kaip jie tai daro. (Perskaitykite 2 Korintiečiams 2:11.)

10. Kuo demonai naudojasi, kad suklaidintų žmones?

¹⁰ Demonai klaidina žmones įvairiais būdais. Kai žmonės tiesiogiai ar per kokį nors tarpininką, pavyzdžiui, per būrėją ar ekstrasensą, mėgina susisiekti su dvasiomis, iš tikrųjų užmezga ryšį su demonais. Biblijoje liepiama vengti visko, kas su  demonais susiję (Galatams 5:19–21). Kodėl? Kaip medžiotojas naudojasi spąstais norėdamas sugauti žvėrį, taip demonai naudojasi įvairiomis okultizmo formomis, kad suklaidintų ir kontroliuotų žmones (skaitykite priedo 26 skirsnį).

11. Kas yra būrimas ir kodėl pavojinga juo užsiimti?

¹¹ Vieni iš demonų naudojamų spąstų yra būrimas. Tai bandymas sužinoti ateitį arba išsiaiškinti ką nors nežinoma naudojantis antgamtinėmis galiomis. Yra įvairių būrimo formų: astrologija, pranašiškų ženklų aiškinimas, spėjimas iš delno, būrimas taro kortomis ar krištolo rutuliu. Daug žmonių mano, kad užsiimti būrimu nėra nieko bloga. Bet iš tikrųjų tai labai pavojinga. Iš Biblijos suprantame, kad būrėjai bendradarbiauja su demonais. Apaštalų darbų 16:16–18 rašoma apie vieną merginą, kuri galėjo atspėti ateitį, nes buvo užvaldyta „žyniavimo demono“. Kai apaštalas Paulius demoną iš merginos išvarė, gebėjimą nuspėti ateitį ji prarado.

12. a) Kodėl bandyti susisiekti su mirusiaisiais yra pavojinga? b) Kodėl krikščionys nesilaiko kai kurių laidotuvių papročių?

¹² Aptarkime, kaip dar demonai klaidina žmones. Jie mėgina žmones įtikinti, kad mirusieji toliau gyvena, kad įmanoma su jais bendrauti ir kad jie gali mums pakenkti. Nemažai kas tuo tiki, todėl netekę draugo ar giminaičio bando su juo susisiekti per tarpininką, pavyzdžiui, per mediumą. Tas tarpininkas gali apie mirusįjį ką nors papasakoti ar net pamėgdžioti jo balsą (1 Samuelio 28:3–19). Žmogui gali atrodyti, kad jis susisiekė su mirusiuoju,  bet iš tikrųjų bendrauja su demonais. Nemažai laidotuvių papročių irgi yra susiję su klaidingu mokymu, kad yra gyvenimas po mirties. Pavyzdžiui, įvairios apeigos šermenų metu, mirties metinių minėjimas, mišios už mirusiuosius, našlavimo ritualai. Kadangi krikščionys tokių papročių nesilaiko, jų artimieji gali dėl to priekaištauti, juos įžeidinėti ar netgi su jais nebebendrauti. Bet krikščionys tvirtai laikosi savo pozicijos, nes žino, kad su mirusiaisiais neįmanoma bendrauti ir kad jie negali niekam pakenkti (Psalmyno 115:17). Būkite labai atsargus – niekada nebandykite susisiekti su mirusiaisiais ir saugokitės, kad neimtumėte laikytis demonų peršamų papročių. (Perskaitykite Pakartoto Įstatymo 18:10, 11; Izaijo 8:19.)

13. Ką padaryti pavyko daugeliui žmonių, kurie bijojo demonų?

¹³ Demonai mėgina žmones ne tik suklaidinti, bet ir įbauginti. Šėtonas ir demonai žino, kad jiems liko mažai laiko, todėl yra kaip niekad aršūs ir pikti (Apreiškimo 12:12, 17). Bet tūkstančiai žmonių, kurie demonų anksčiau bijojo, iš šios baimės išsivadavo. Kas jiems padėjo?

14. Kaip, sekdami Efezo krikščionių pavyzdžiu, galime išsivaduoti iš demonų įtakos?

¹⁴ Biblija mus moko, kaip nuo demonų apsisaugoti ir kaip jų atsikratyti. Štai senovės Efezo mieste kai kurie žmonės, prieš tapdami krikščionimis, palaikė ryšį su demonais. Kaip jiems pavyko išsivaduoti iš jų įtakos? Biblijoje rašoma: „Nemažai  užsiiminėjusių magija sunešė savo knygas ir visų akivaizdoje sudegino“ (Apaštalų darbų 19:19). Kadangi norėjo tapti krikščionimis, jie sunaikino visas turėtas knygas apie magiją. Panašių veiksmų turi imtis ir tie, kas Jehovai nori tarnauti šiandien. Būtina atsikratyti visko, kas susiję su okultizmu, įskaitant knygas, žurnalus, filmus, dainas, žaidimus, plakatus, net jei magija, demonai ar antgamtiniai reiškiniai juose pateikiami patraukliai, tarsi būtų visai nepavojingi. Be to, krikščionims nedera domėtis horoskopais ir turėti daiktų, kurie neva saugo nuo nelaimių (1 Korintiečiams 10:21).

15. Ko dar reikia, kad nepasiduotume Šėtono ir demonų įtakai?

¹⁵ Praėjus keletui metų po to, kai anie Efezo krikščionys sunaikino savo knygas, apaštalas Paulius jiems rašė, kad jie ir toliau turi kovoti su „dvasinėmis blogio jėgomis“ (Efeziečiams 6:12). Vadinasi, demonai vis dar bandė jiems pakenkti. Ką tie krikščionys turėjo daryti? Paulius rašė: „Turėkite pasiėmę didįjį tikėjimo skydą, kuriuo galėsite užgesinti visas degančias piktojo strėles“ (Efeziečiams 6:16). Kaip karį mūšyje saugo skydas, taip mus saugo tikėjimas. Tik jeigu tvirtai tikėsime, kad Jehova gali mus apginti, pajėgsime nepasiduoti Šėtono ir demonų įtakai (Mato 17:20).

16. Kaip galime stiprinti savo tikėjimą?

¹⁶ Kaip galime stiprinti savo tikėjimą? Kasdien skaitykime Bibliją ir mokykimės pasitikėti Jehova. Tada Šėtonas ir demonai negalės mums pakenkti (1 Jono 5:5).

17. Ką dar turime daryti, kad apsisaugotume nuo demonų įtakos?

 ¹⁷ Ką dar Efezo krikščionys turėjo daryti? Paulius juos ragino: „Kiekviena proga melskitės Dievui“ (Efeziečiams 6:18). Jie gyveno mieste, kuriame demonai žmonėms darė didelę įtaką, todėl turėjo nuolat melsti Jehovą apsaugos. O kaip mes? Šiais laikais demonų poveikis žmonėms irgi akivaizdus. Todėl ir mums būtina prašyti Jehovą, kad mus saugotų. Be to, melsdamiesi turime kreiptis į Dievą vardu. (Perskaitykite Patarlių 18:10.) Jei nenustosime prašyti Jehovos, kad gelbėtų mus nuo Šėtono, į mūsų maldas jis tikrai atsakys (Psalmyno 145:19; Mato 6:13).

18, 19. a) Ko reikia, kad laimėtume kovą su Šėtonu ir demonais? b) Į kokį klausimą bus atsakyta kitame skyriuje?

¹⁸ Jeigu atsikratysime visko, kas susiję su demonais, ir prašysime Jehovą apsaugos, pajėgsime pasipriešinti Šėtonui ir demonams. Mums nereikia jų bijoti. (Perskaitykite Jokūbo 4:7, 8.) Jehova yra daug galingesnis už demonus. Jis nubaudė juos Nojaus dienomis, o ateityje visiškai sunaikins (Judo 6). Ir atminkime, kad kovoje su demonais nesame vieni – Jehova mums į pagalbą siunčia angelus (2 Karalių 6:15–17). Jehovos padedami kovą su Šėtonu ir demonais laimėsime (1 Petro 5:6, 7; 2 Petro 2:9).

¹⁹ Bet kyla klausimas: kodėl Dievas dar nesunaikino Šėtono ir demonų, kad jie nebegalėtų žmonėms kenkti? Atsakymą į šį klausimą rasime kitame skyriuje.