1. Kodėl mes gyvename?

JEHOVA yra „gyvasis Dievas“ (Jeremijo 10:10). Jis yra mūsų Kūrėjas – davė mums gyvybę. Apie Jehovą Biblijoje pasakyta: „Tu visa sukūrei – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“ (Apreiškimo 4:11). Jehova norėjo, kad mes gyventume, todėl davė mums nuostabią dovaną – gyvybę. (Perskaitykite Psalmyno 36:9.)

2. Ko reikia, kad būtume laimingi?

² Jehova duoda visa, ko reikia mūsų gyvybei palaikyti, pavyzdžiui, maisto ir vandens (Apaštalų darbų 17:28). Ir jis nori, kad gyvenimu mes džiaugtumės (Apaštalų darbų 14:15–17). Laimingi būsime, jeigu laikysimės Dievo įsakymų (Izaijo 48:17, 18).

3. Kaip Jehova reagavo, kai Kainas nužudė Abelį?

³ Biblija moko, kad kiekvieno žmogaus gyvybė Dievui yra labai brangi. Tai suprantame iš vieno atsitikimo. Kai Adomo ir Ievos sūnus Kainas supyko ant savo jaunesnio brolio Abelio, Jehova jam pasakė nustoti niršus. Deja, Kainas Dievo nepaklausė. „Jis užpuolė savo brolį Abelį ir nužudė“ (Pradžios 4:3–8). Už žmogžudystę Jehova Kainą nubaudė (Pradžios 4:9–11). Akivaizdu: pyktis ir neapykanta  gali privesti žmogų prie smurto, žiaurumo. Toks asmuo negaus amžino gyvenimo. (Perskaitykite 1 Jono 3:15.) Kad Jehovai būtume priimtini, turime išmokti mylėti visus žmones (1 Jono 3:11, 12).

4. Ką apie gyvybę mums pasako izraelitams duotas įsakymas „nežudysi“?

⁴ Praėjus daugeliui metų, Jehova parodė, kad jo požiūris į gyvybę nepasikeitė. Izraelitams jis davė Dešimt įsakymų, tarp kurių buvo ir įsakymas „nežudysi“ (Pakartoto Įstatymo 5:17). Kiekvienas, kuris tyčia nužudydavo žmogų, sulaukdavo mirties bausmės. Taigi Jehovai gyvybė ir toliau buvo brangi.

5. Kaip Dievas žiūri į abortą?

⁵ Kaip Dievas žiūri į abortą? Jam brangi net ir negimusio vaiko gyvybė. Izraelitams duotame Įstatyme buvo pasakyta: jei kas nors užgautų nėščią moterį ir dėl to jos vaikelis mirtų, kaltininkui turėtų būti įvykdyta mirties bausmė. (Perskaitykite Išėjimo 21:22, 23; Psalmyno 127:3.) Iš to suprantame, kad abortą Jehova smerkia (skaitykite priedo 28 skirsnį).

6, 7. Kaip galime parodyti Jehovai, kad gyvybę branginame?

⁶ Kaip galime parodyti Jehovai, kad savo ir kitų gyvybę branginame? Nedarydami nieko, kas keltų gyvybei pavojų. Pavyzdžiui, nevartojame tabako ar narkotikų, nes tai kenkia sveikatai ir net gali sukelti mirtį.

⁷ Mūsų kūnas ir gyvybė yra dovana nuo Dievo, todėl turime rūpintis savo sveikata. Taip pat būtina saugotis bet kokio amoralaus elgesio, antraip  Dievo akyse taptume netyri (Romiečiams 6:19; 12:1; 2 Korintiečiams 7:1). Jei nebranginsime gyvybės, mūsų garbinimas Jehovai bus nepriimtinas. Atsikratyti blogų įpročių gali būti labai sunku, bet jeigu iš visų jėgų stengsimės, Jehova mums padės.

8. Kaip saugome savo ir kitų žmonių gyvybę?

⁸ Jehova tikisi, kad savo ir kitų žmonių gyvybę saugosime. Todėl atsargiai vairuojame, neužsiimame pavojingu ar žiauriu sportu (Psalmyno 11:5). Taip pat rūpinamės, kad saugu būtų mūsų namuose. Jehova izraelitams davė tokį įsakymą: „Statydamas namą, padarysi užtvarą ant stogo, kad koks žmogus nuo jo nenupultų ir tavo namiškiams nekristų kraujo kaltė“ (Pakartoto Įstatymo 22:8).

9. Kaip turime elgtis su gyvūnais?

⁹ Jehovai svarbu ir tai, kaip elgiamės su gyvūnais. Jis leidžia žudyti gyvūnus maistui, drabužiams arba jeigu jie kelia žmonėms grėsmę (Pradžios 3:21; 9:3; Išėjimo 21:28). Bet žiauriai elgtis su gyvūnais ar žudyti juos dėl pramogos – nedera (Patarlių 12:10).

10. Iš kur žinome, kad kraujas simbolizuoja gyvybę?

¹⁰ Kraujas simbolizuoja gyvybę, todėl Jehovos akyse yra šventas. Kai Kainas nužudė Abelį, Jehova jam pasakė: „Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės“ (Pradžios 4:10). Dievas nubaudė Kainą už pralietą kraują, kitaip sakant, už atimtą gyvybę. Po Nojaus dienų tvano Jehova priminė žmonėms, kad kraujas simbolizuoja gyvybę. Nojui ir jo šeimai Dievas leido valgyti gyvūnų mėsą: „Visa, kas juda,  kas gyva, duodu jums maistui. Kaip daviau žaliuojančius augalus, taip duodu ir juos.“ Bet vieno dalyko Jehova neleido valgyti: „Tik nevalgysite mėsos su gyvybe – su krauju“ (Pradžios 1:29; 9:3, 4).

11. Kokį įsakymą dėl kraujo Jehova davė izraelitams?

¹¹ Po tvano praėjus maždaug 800 metų, valgyti kraują Jehova uždraudė savo tautai izraelitams. Jis pasakė: „Kai kas nors iš izraelitų ar tarp jūsų gyvenančių svetimšalių sumedžioja žvėrį ar paukštį, kurį leidžiama valgyti, jo kraują turi nuleisti ir užpilti žemėmis.“ Tada įsakė: „Nevalgysite jokio gyvūno kraujo“ (Kunigų 17:13, 14). Taigi Jehova norėjo, kad jo tarnai ir toliau kraują laikytų šventu. Mėsą izraelitai galėjo valgyti, o kraujo – ne. Papjovę gyvūną maistui, jo kraują turėjo išlieti žemėn.

12. Kodėl krikščionys nevalgo ir negeria kraujo?

¹² Praėjus keliolikai metų po Jėzaus mirties, apaštalai ir Jeruzalės bendruomenės vyresnieji susirinko aptarti, kokių įsakymų iš izraelitams duoto Įstatymo reikėtų laikytis krikščionims. (Perskaitykite Apaštalų darbų 15:28, 29; 21:25.) Jehova padėjo tiems vyrams suprasti, kad kraujas jam yra toks pat brangus kaip anksčiau ir kad krikščionys kraują turi laikyti šventu. Jie negalėjo valgyti ar gerti kraujo bei valgyti mėsos, jei kraujas iš jos nebuvo nuleistas. Kraujo vartojimas prilygo tokioms nuodėmėms kaip stabmeldystė ir ištvirkavimas. Taigi nuo to laiko tikrieji krikščionys kraujo nevalgė ir negėrė. Ar tai galioja ir mums šiandien? Taip. Jehova nori, kad kraujas ir toliau būtų laikomas šventu.

13. Kodėl krikščionys atsisako kraujo perpylimo?

 ¹³ O kaip dėl kraujo perpylimo? Pamąstykite: jei gydytojas lieptų jums atsisakyti alkoholio, ar tai reikštų, kad jo negalite tik gerti, o leistis į venas galite? Aišku, kad ne. Panašiai yra ir su įsakymu atsisakyti kraujo. Krikščionys ne tik negeria ir nevalgo kraujo, bet ir atsisako kraujo perpylimo (skaitykite priedo 29 skirsnį).

14, 15. Kodėl krikščionys, nors gyvybę brangina, nebando prailginti gyvenimo Dievui nepriimtinais būdais?

¹⁴ O ką daryti, jei gydytojas sako, kad kraują perpilti būtina – antraip mirsite? Kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, ar paklus Dievo įsakymui dėl kraujo ar ne. Krikščionys labai brangina Dievo duotą gyvybę ir ieško kitų gydymo metodų – tokių, kurie nereikalautų kraujo perpylimo.

¹⁵ Sveikatą mes labai saugome, bet kadangi kraujas simbolizuoja gyvybę ir Jehovai yra šventas, kraujo perpylimo atsisakome. Paklusti Jehovai yra daug svarbiau nei bandyti prailginti gyvenimą tokiais būdais, kurie jam nepriimtini. Jėzus sakė: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas dėl manęs savo gyvybę praranda, tas ją atras“ (Mato 16:25). Mylime Jehovą ir norime jo klausyti. Jis žino, kas mums geriausia. Todėl, kaip ir jis, gyvybę branginame ir laikome ją šventa (Hebrajams 11:6).

16. Kodėl Dievo tarnai jam paklūsta?

¹⁶ Ištikimi Dievo tarnai yra pasiryžę laikytis jo įsakymo dėl kraujo – nenaudoja jo nei maistui,  nei gydymui. * Bet gyvybę jie brangina, todėl neatsisako gydymo metodų, kurie Dievo įsakymams neprieštarauja. Jie yra visiškai tikri, kad Tas, kuris sukūrė gyvybę ir kraują, žino, kas žmonėms geriausia. Ar taip manote ir jūs?

17. Kokiam vieninteliam tikslui Jehova leido naudoti kraują?

¹⁷ Izraelitams duotame Įstatyme skaitome tokius Jehovos žodžius: „Kiekvieno gyvo padaro kraujyje yra jo gyvybė. Kraujas bus aukurui – juo atliksite permaldavimą už save. Permaldavimas atliekamas krauju, nes jame yra gyvybė“ (Kunigų 17:11). Kad už nusidėjusį izraelitą būtų atliktas permaldavimas, tai yra kad nuodėmė jam būtų atleista, jis turėjo paaukoti gyvulį, o kunigas to gyvulio krauju turėjo apšlakstyti aukurą. Naudoti kraują Jehova leido tik tokiam tikslui.

18. Kokią galimybę turime dėl Jėzaus aukos?

¹⁸ Jėzus, atėjęs į žemę, įsakymus dėl gyvulių aukų panaikino. Kaip? Paaukojo savo gyvybę – išliejo savo kraują, – kad mums būtų atleistos visos nuodėmės (Mato 20:28; Hebrajams 10:1). Jėzaus auka tokia vertinga, kad dėl jos Dievas visiems žmonėms gali suteikti galimybę gyventi amžinai (Jono 3:16; Hebrajams 9:11, 12; 1 Petro 1:18, 19).

19. Ką turime daryti, kad būtume nekalti dėl niekieno kraujo?

 ¹⁹ Kokie dėkingi esame Jehovai, kad davė mums gyvybę ir kad atvėrė galimybę gyventi amžinai! Norime apie tai pranešti ir kitiems. Mylime žmones, todėl pasakosime jiems, kad jei tikės Jėzų, jie irgi galės įgyti amžiną gyvenimą (Ezechielio 3:17–21). Tada, kaip apaštalas Paulius, galėsime tarti: „Esu švarus, nekaltas dėl niekieno kraujo, juk nenutylėjau ir apsakiau jums visus Dievo nutarimus“ (Apaštalų darbų 20:26, 27). Pasakodami žmonėms apie Jehovą ir jo požiūrį į gyvybę, parodome, kad gyvybę labai branginame ir kad kraują laikome šventu.