Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

LOITOMONET KAONGON

Epedori Ekalekon Adumun Aiyalama

Epedori Ekalekon Adumun Aiyalama

1, 2. Inyoin bo ekotor Yawe ikalia kere?

ABU EDEKE YAWE kitegia edukone losodit. Ebala Ebaibuli ebe abu ngesi kosub aberu nasodit kosodi “koyau nges neejai etunganan.” Abu Adam kiyalamikin noi kosodi atemar atiar: “Na nges akoit naka akojoka, ido ngesi akiring naka akiringika.” (Ageun 2:22, 23) Kitodikini ngin oni ebe ekoto Yawe ikalia kere kiyalamasi.

2 Nukaiturur, itunga luipu mam iyalamasi kokaliakec. Konye, ejaasi Ebaibuli keda aicoreta nuejokuka ido epedorete aingarakin itunga kere lukokale ayaun aiyalama toma okale keda araut luimorikikina.—Luka 11:28.

NUEKOTO EDEKE IKILIOK ASWAM

3, 4. (a) Eipone bo ani ibusakinitor ekiliokit ayait akeberu? (b) Kanukinyo eraar aitimonor ibore yenepol kanejai ekiliokit ka akeberu?

3 Ebala Ebaibuli ebe ibusakinit ekiliokit loajokan ayait akeberu keda amin ka ayongit. Kosiom Ipeson 5:25-29. Ibusakinit ekiliokit duc ayait akeberu koipone loejok. Ekoto ngesi ayuwarit akeberu, aidarenen nges, ka ainac aiswamanakin nges nueroko.

4 Konye anyoika nuibusakinit ekiliokit aswam arai kibuca akeberu? Elimokinitai ikiliok: ‘Kominas akusingor, siridedenganikinete kes.’ (Ikolosain 3:19) Ikiliok, kiitutu ebe yes da ibucanarete. Ido arai ikoto ijo Edeke aitim ijo, ibusakinit ijo da aisioni akoniberu. (Matayo 6:12, 14, 15) Arai kecamutu ekiliokit keda aberu aitimonor, eyangauni ngin aiyalama toma okale.

5. Kanukinyo ibusakinitor ekiliokit ainakinit akeberu angosibib?

5 Ekoto Yawe ekiliokit ainakinit akeberu angosibib. Ibusakinit ekiliokit aomoom nuikamunitos ipudesia nuka akeberu. Eraasi nu akiro nuepolok. Arai mam ekiliokit eyait akeberu ejok, mam Yawe ebuni aiirar akeilipasinei. (1 Petero 3:7) Kanu itunga araut luejokuka kanejai Yawe ekoto kesi kominasi Yawe. Mam nges emina ikiliok adepar angor.

6. Anyoin apolou naka ekiliokit keda aberu araut “adiopetekuan”?

6 Abu Yesu kitetem ebe mam bobo ekiliokit keda aberu ‘eraas iarei dimarai adiopetekuan.’ (Matayo 19:6) Ekoto kesi amunokina bonik ido komam edotiaka. (Awaragasia 5:15-21; Iburanian 13:4) Ibusakinit ekiliokit ka aberu aisimonikin ipudesiakec luka aelo. (1 Ikorinton 7:3-5) Ibusakinit ekiliokit aiitun ebe ‘emamei etunganan loelait akekuan elopet, konye itani ka aricit.’ Kanu kangun ibusakinit ekiliokit amin akeberu noi. Ekoto aberu okilenike korai loesiana ido komina ngesi.—Ipeson 5:29.

NUEKOTO EDEKE ANGOR ASWAM

7. Kanukinyo ibusakinitor ikalia kere ajaut keda akou?

7 Ibusakinit ikalia kere ajaut keda akou naka ekale, itunganan yeningarenikinit ka aimorikikinit lukokale kotoma aswamukec. Ebala Ebaibuli kotoma oitabo loka 1 Ikorinton 11:3 ebe: “Erai Kristo akou naka ngolikiliokit, ekiliokit da erai akou naka aberu.”

8. Eipone bo ani epedoria aberu aitodun ebe eyongit ngesi okilenike?

8 Ibucanarete ikiliok kere. Konye arai kigang aberu aseununeta nuka okilenike kosodi aswam nepepe kanges, imedaunete itunga luko okale kere. (1 Petero 3:1-6) Ebala Ebaibuli ebe: “Koyongitenenei aberu da okilenike.” (Ipeson 5:33) Do bo do arai mam ekiliokit iyuunit? Ibusakinit aberu ayongit okilenike. Isisianakini Ebaibuli ebe: ‘Yes angor da kwape kwangin, kononokikis ikiliokokus, tetere ice, karaida mam erimasi akirot, kiriasi iponesio luka angorokec komamei akirot, neanyuniata iponesio luka ayongit.’ (1 Petero 3:1, 2) Arai kitodu aberu aanyunet najokan, epedori ngesi aingarakin okilenike amisiikin nuikamunitos aiyuunike.

9. (a) Anyoika nuibusakinit aberu aswam arai mam ngesi itojokit nuebala okilenike? (b) Anyoin aicoretait naijaikinitai angor kotoma oitabo loka Tito 2:4, 5?

9 Anyoika nuibusakinit aberu aswam arai mam ngesi itojokit nuebala okilenike? Ibusakinit ngesi alimun akeomisio kitodunite ayongit. Kwape aanyunet, abu Sara kolimok Aburaam akiro nuetakadikinitos nges, konye abu Yawe kolimok ebe: “Kopupununei eporotoke.” (Ageun 21:9-12) Naarai mam duc aseununeta nuka ekiliokit lokristayot eraasi nuitepegitos nuisisianakini Ebaibuli, ibusakinit aberu aigangit aomisioit naka okilenike. (Aswamisio 5:29; Ipeson 5:24) Aberu najokan epodokinit lukokaleke. (Kosiom Tito 2:4, 5.) Arai keanyu okilenike ka ikedwe ngesi iswamai kagogong kanukec, epote do kesi amunokina ka ayongit nges adepar.—Awaragasia 31:10, 28.

Epone bo ani abu Sara kitodikinia angor aanyunet najokan?

10. Ainyoika nuebala Ebaibuli kanuikamunitos atiakakin ka alakakin?

10 Acepakio eseununete luedukokina atiakakin arai aisunyakin alakakin katipet. Konye, Isisianakini Ebaibuli ebe “kinyek aberu aisac okilenike” arai bo “kinyek ekiliokit airengiar akeberu.” (1 Ikorinton 7:10, 11) Ejaasi atiokisio nuepolok nuepedorete ainakin luedukokina atiakakin. Konye erai na aseunet naepol noi. Do bo do elacit? Itodunit Ebaibuli ebe idiope ibore bon yenijaikini aberu ka ekiliokit alakakin ngesi adoteu.—Matayo 19:9.

NUEKOTO EDEKE AURIAK ASWAM

Erai Yesu aayunet najokan naka nginitunganan kokale

11. Inyo bo ibore ipudasi idwe noi adepar?

11 Auriak, kotamata nuipedorete kere ajaut nepepe kaidwekus apak naepol. Ipudasi idwe ajaut keda yes adepar idiobore kere, ipudasi bobo kesi yes aisisianakin kesi nuikamunitos Yawe.—Ikisila 6:4-9.

12. Anyoika bo nuibusakinit auriak aswam kanu ayuwar ikecedwe?

12 Iyata akwap naka Satan aroniar noi, ido ejaasi icetunga luekotosi aisiol idwe. Etionikit auriak ice einer ka idwekec akiro nuikamunitos aelo. Konye ibusakinit auriak aikwenyar idwekec acoit itunga ngul ka ainac kes. Auriak, ibusakinit yes ayuwarit ikusidwe. *1 Petero 5:8.

13. Epone bo ani ibusakinitor auriak aisisianakin idwekec?

13 Ejaasi auriak keda epelu loaisisianakin idwekec iponesio luajokak. Eipone bo ani ipedoriata yes aisisianakin ikusidwe? Ipudasi ikusidwe aituutoorio, konye mam aitetenio ekoto korai koipone loededeng. (Yeremia 30:11) Kanuka ngun sirikileco ikonikoku arai bo nat aitetenar nges kotoma anyunyura ka adedeng. Mam ekoto akonikiro kosubitos bala “ekileng” loicumi ikonikoku. (Awaragasia 12:18) Kisisianak idwekon kojenutu ajokis naka arimaarit.—Ipeson 6:4; Iburanian 12:9-11; Koany Nuengesete 30.

NUEKOTO EDEKE IDWE ASWAM

14, 15. Kanukinyo ibusakinitor idwe arimaarit auriakakec?

14 Arai Yesu loarimaarit Papake duc, karaida mam apatanikit nges. (Luka 22:42; Yokana 8:28, 29) Ekoto Yawe idwe da arimaarit auriakakec.—Ipeson 6:1-3.

15 Idwe, karaida etionikit yesi arimaarit auriakakus, kiitunitos ebe arai kirimaasi yes kesi, ebuni ngin aisiyalamikin Yawe keda auriakakus da. *Awaragasia 1:8; 6:20; 23:22-25.

Inyo ingarakini idwe asalakin emunokina nejai Edeke arai kecodun kesi aswam nueroko?

16. (a) Eipone bo ani etamitor Satan aijaikin idwe aswam nueroko? (b) Kanukinyo ibusakinitor oni aseun ipapero luijaanakinete Yawe?

16 Epedori Satan ekejodijodon aitosom ipaperokon ka idwe ice kanu aijaikin ijo aswam nueroko. Ejeni Satan ebe etionikini ijo aitepeg acodunet na. Kwape aanyunet, abu akooke Yakob naanyaritai Dina kodum ipapero lumam ejaanakinete Yawe. Abu ngin koyangau ationis naepol noi toma okale loka Yakob. (Ageun 34:1, 2) Arai mam ikonipapero eraasi luijaanakinete Yawe, epedorete kesi aijaikin ijo aswam iboro luarokok ido lumam elaete, epedorete nu aitipipil ijo ka ekalekus ka Edeke da. (Awaragasia 17:21, 25) Nges eraar ibore yenepol ijo aseun ipapero luijaanakinete Yawe.—1 Ikorinton 15:33.

EPEDORI EKALE KON ADUMUN AIYALAMA

17. Inyo epelu loejaatar nginitunganan kokale?

17 Arai ketupata itunga kere lukokale aicorakineta nuka Edeke, inacete kesi atiokisio. Yesi ikiliok, kominas ka ayait akusingor ejok. Yesi angor, koyongito ka anonokikit ikiliokokus, ido ekoto yesi aputoorit aberu naitetemitos Awaragasia 31:10-31. Yesi da auriak, kisisianakis idwekus amin Edeke. (Awaragasia 22:6) Yesi da lukapapa, kingarenikis ikusikalia “ejok.” (1 Timoteo 3:4, 5; 5:8) Ido yesi idwe, korimaaritos auriakakus. (Ikolosain 3:20) Kiitunitos ebe kanginitunganan kokale ibucanari, aso koraasi luiyapepera ido kilipito aitimio. Eebo ejaatar Ebaibuli keda aicoreta nuka Yawe nuingarakinete nginitunganan kokale.

^ atu. 12 Idumakini ijo akiro ace nuikamunitos eipone loyuwaret idwekon toma oitabo Learn From the Great Teacher esula lo 32, loinomunitos Ajenak Luka Yawe.

^ atu. 15 Arai kelimok aurian ikoku aswam ibore yenebilit ekisil loka Edeke, mam ibusakinit ikoku arimaar ngesi.—Aswamisio 5:29.