Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 14

Xfamilo labúu guibany goxt

Xfamilo labúu guibany goxt

1, 2. ¿Ximod raniiny Jehová guibany famil?

JEHOVÁ bisaʼ galtzeʼel. La Biblia raiby lóono que Dios bisaʼ primer buñgonaʼ né bunycuentbu gonaʼ reʼ Adán. Adán nigolú bibaladxbu né dada goniʼbu: «Ndeʼ dxit ladi de dxit ladi né beʼel ladi de beʼel ladi» (Génesis 2:22, 23). Por ngú Jehová raniiny que famil guibany goxtiguie.

2 Ná nabanni per xidal famil diti nabanyibu goxtiguie. Per la Biblia nap xidal litz ni labúu gacné guirá famil par guidzakyibu saʼyibu sacró né guibanyibu goxt (Lucas 11:28).

¿XÍ RANAB DIOS GONY BUÑGUIEEU?

3, 4. a) ¿Xí ná la Biblia gony buñguieeu? b) ¿Xigony rasac que buñguieeu né buñgonaʼ non guitudy scásiʼ xcalkié saʼ?

3 La Biblia ná que toib buñguieeu non gandxiʼ né gap respet tzeʼel (bíil Efesios 5:25-29). Buñguieeu guirá ór non gandxiʼ né cobioo tzeʼel. Láaca guicaabu cuidad, ganbu né diti gonynabu tzeelbu.

4 ¿Xí raquiin gony buñguieeu órni tzeelbu raché? La Biblia raiby layibu: «Colgandxiʼ tzeelto né diti guidzuitzto né layibu» (Colosenses 3:19). Lóoto buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel, colguisetnaladx que rachéto. Láaca, pal nainy lóoto guitudy Dios xcalkiéto scásiʼ, non guitudyto scásiʼ xcalkié tzeelto (Mateo 6:12, 14, 15). Pal buñguieeu né buñgonaʼ ratudy scásiʼ xcalkié saʼ, labúu sabany goxt lainy xcaltzeel.

5. ¿Xigony buñguieeu non gandxiʼ né gap respet tzeʼel?

5 Jehová ranab que buñguieeu non gandxiʼ né gap respet tzeʼel. Buñguieeu non guicaa cuidad xi caquiin tzeʼel. Ndeʼ ditini galrraguit. Pal diti ronladxbu tzeelbu, sigory Jehová diti sacadiag oración xtunybu (1 Pedro 3:7). Jehová diti rony pensary que buñguieeu rasac más que buñgonaʼ. Guirá buñ ni nadxiʼ láabu, nigolú rasac.

6. ¿Xí radudy diitz que órni toib buñguieeu rony galtzeʼel né toib buñgonaʼ ma nacyibu «toibsi»?

6 Jesús golexa que buñguieeu né buñgonaʼ «ma diti nacyibu chop, ma nacyibu toibsi» (Mateo 19:6). Buñguieeu né buñgonaʼ diti rascúyibu tzeʼelyibu né stoib buñ (Proverbios 5:15-21; Hebreos 13:4). Órni gatnéyibu saʼyibu non tzoʼyibu galrrasaʼ xi caquiin saʼyibu, diti nosi tzoʼyibu galrrasaʼ por láasiyibu (1 Corintios 7:3-5). La Biblia ná: «Buñguieeu non gandxiʼyibu tzeʼelyibu xomod láacayibu». Né láaca náni: «Ni toib buñ dipa ma bianladxbu láacabu, xalagary ngú rayaʼanbu né randxiʼdotbu láacabu». Por ngú buñguieeu non gonladx né gandxiʼdot tzeʼel. Ni más raniiny buñgonaʼ ngú que tzeelbu gandxiʼdot né cobioo láabu (Efesios 5:28, 29).

¿XÍ RANAB DIOS GONY BUÑGONAʼ?

7. ¿Xigony guirá famil raquiin tzoʼ ni guisanés layibu?

7 Guirá famil raquiin tzoʼ ni guisanés layibu, par guirebuʼ ni gonyibu. La Biblia ná ló 1 Corintios 11:3 «que guic guirá buñguieeu ngú Cristo, que guic buñgonaʼ ngú buñguieeu né que guic Cristo ngú Dios».

8. ¿Ximod raslooy buñgonaʼ que nap xiroʼ respet tzeʼel?

8 Guirá buñguieeu raché. Per órni buñgonaʼ rioʼ de acuerdo né ni ná tzeʼel né racnébu tzeelbu, guiráyibu rabésyibu sacró (1 Pedro 3:1-6). La Biblia ná: «Buñgonaʼ non gap xiroʼ respet tzeʼel» (Efesios 5:33). Per ¿pal tzeelbu diti riee reunión ga? Ná scú, non gapbu xiroʼ respet tzeelbu. La Biblia láaca ná: «Buñgonaʼ, colguisob tzeelto, pal tzeelto diti rasob xtiitz Dios, por mod ni nacto labúu sascochto tzeelto, sin guiniʼto xitcal, portín sabiʼyibu que mod nacto nayaani né que napto xiroʼ respet» (1 Pedro 3:1, 2). Pal toib buñgonaʼ rony guirá ndeʼ, labúu sacnébu tzeelbu guieen né gap respet ni ná la Biblia.

9. a) ¿Xí non gony buñgonaʼ pal diti noʼ de acuerdo né ni ná tzeʼel? b) ¿Xí litz sieed ló Tito 2:4, 5 par buñgonaʼ?

9 ¿Xí labúu gony buñgonaʼ órni tzeelbu diti noʼ de acuerdo né láabu? Labúu guiniʼbu ni ronybu pensary per non gonybu láani né respet. Por ejemplo, Sara gochbu Abrahán ni diti bioladxbu. Per Jehová gochbu Abrahán: «Bicadiag láabu» (Génesis 21:9-12). Buñgonaʼ non guisob tzeʼel pal ni ná tzeelbu noʼni de acuerdo né la Biblia (Hechos 5:29; Efesios 5:24). Láaca buñgonaʼ non gan xfamil (bíil Tito 2:4, 5). Órni tzeelbu né xiimbu guibiʼ guirá ni ronybu, tzeelbu né xiimbu sonladx né sap más respet láabu (Proverbios 31:10, 28).

¿Ximod bisian Sara toib mod galán par guisuʼ buñgonaʼ?

10. ¿Labúu guisian buñ tzeʼel o guichíl xcaltzeel la?

10 Noʼ galtzeʼel ni rac naguel rasian saʼ o rachíl xcaltzeel. Per la Biblia ná: «Buñgonaʼ diti non guisian tzeʼel». Né láaca náni: «Buñguieeu diti non guisian tzeʼel» (1 Corintios 7:10, 11). Rioʼ ór noʼ xiroʼ galnagan lainy galtzeʼel, por ngú rasianyibu saʼyibu, ndeʼ ditini galrraguit. * ¿Labúu guichíl buñ xcaltzeel la? La Biblia rasuidy que nosi labúu guichíl buñ xcaltzeel pal toibticayibu ma buny galyoxh (Mateo 19:9).

¿XÍ RANAB DIOS GONY BUÑ NI MA NOʼ XIIN?

Jesús bisian toib mod galán par guirá buñ ni noʼ lainy famil.

11. ¿Xí ni máspa raquiin xiinto?

11 Lóoto ni ma noʼ xiinto, colcueʼ tiemp par ganto xiinto né guidudyto ni caquiinyibu. Ni máspa raquiin xiinto ngú, guisuidyto layibu ni ná Jehová (Deuteronomio 6:4-9).

12. ¿Xí non gony buñ par gan xiin?

12 Conforma radudy íz, más cayacxiroʼ cós mal ló xcudxliogox Buñdzab. Noʼ buñ ni raniiny gony mal mbioxien. Dada labúu guixin buñ layibu. Noʼ buñ rasac nagan guininé xiin de tema reʼ. Per non gaibyto xiinto que noʼ buñ mal né guisuidyto xiinto gap cuidad de guirá buñcu. Lóoto raquiin ganto layibu (1 Pedro 5:8). *

13. ¿Ximod non guisuidy buñ xiin?

13 Lóoto ni ma noʼ xiinto, non guisuidyto xiinto par gonyibu cós tzaay. ¿Ximod labúu gonyto láani? Ná raquiin gony corregirto xiinto, dipa gonynato layibu o gacto buñ nachóng (Jeremías 30:11). Por ngú dipa gony disciplinarto layibu órni cadzuitzto. Diti gonynato xiinto né diitz nachóng ni riaʼis xomod toib espad (Proverbios 12:18). Colgacné layibu guienyibu xigony non guisobdiitzyibu (Efesios 6:4; Hebreos 12:9-11). (Bibiʼ ni ná nota 30, «Disciplina»).

¿XÍ RANAB DIOS GONY MBIOX?

14, 15. ¿Xigony non guisob buñ bixios né xinaʼ?

14 Jesús guirá ór bisobdiitzbu bixiosbu ná góc naganni par láabu (Lucas 22:42; Juan 8:28, 29). Jehová ranab que buñ guisobdiitz bixios né xinaʼ (Efesios 6:1-3).

15 Sigory rasac naganlo guisoblo bixioslo né xinaʼlo. Per bisetnaladx: órni rasobdiitzlo, Jehová, bixioslo né xinaʼlo nigolú rabaladx (Proverbios 1:8; 6:20; 23:22-25). *

¿Xí sacné a mbioxhlas par diti guisianyibu Dios órni tzoʼ ni guikíil layibu gonyibu cós mal?

16. a) ¿Xí rony Buñdzab par guikíilbu mbioxhlas gony cós mal? b) ¿Xigony rasac que ximiglo gacyibu buñ ni nadxiʼ a Jehová?

16 Buñdzab labúu guiquiin ximiglo né stipnés mbioxhlas par gonylo cós mal. Láabu nanbu que sasac naganlo gaibylo yaca. Guisuidyno ni gosaclóo xiindzap Jacob ni góc laa Dina. Láabu bidzakbu buñ ni diti gondxiʼ a Jehová, né ndeʼ goloʼ galnagan ronoʼbu né ronoʼ xfamilbu (Génesis 34:1, 2). Pal ximiglo diti nadxiʼyibu Jehová, labúu guikíilyibu looy gonylo cós ni rianladx Jehová. Ndeʼ satudy looy ló galrrioʼob, xfamilo né Jehová láaca sadudy ló galrrioʼob (Proverbios 17:21, 25). Por ngú, nigolú rasac que ximiglo gacyibu buñ ni nadxiʼ a Jehová (1 Corintios 15:33).

LABÚU GUIBANYLO GOXT NÉ XFAMILO

17. ¿Xí raquiin gony tigaaga buñ ni noʼ lainy famil?

17 Órni guirá buñ ni noʼ lainy famil rasobdiitzyibu xilitz Dios ngú racné layibu par diti tudyibu ló xiroʼ galnagan. Por ngú, pal naclo buñguieeu gondxiʼ né godabioo tzeʼelo. Pal naclo buñgonaʼ, gop respet tzeʼelo, bisob ni nábu né buny ni ná Proverbios 31:10-31 ro ritlaa toib buñgonaʼ tzaay. Pal noʼ xiinlo, bisuidy layibu gandxiʼyibu Dios (Proverbios 22:6). Pal naclo buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel né ma noʼ xiinlo gosanir galán laniolidxlo (1 Timoteo 3:4, 5; 5:8). Láaca lóoto ni noʼ bixios né xinaʼ colguisob layibu (Colosenses 3:20). Guisetnaladxno que guirácano rachéno, por ngú gacno buñdxo né guinabno saʼno guitudyibu scásiʼ xcalkiéno. Mod ma bisuidyno, Jehová raquiin la Biblia par conésbu tigaaga buñ ni noʼ lainy famil.

^ Párrafo. 10 Pal nainy looy ganlo más bibiʼ ni ná páginas 219 a 221 ni sieed ló libro «Tzodieʼto ló xcalnadxiʼ Dios», ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.

^ Párrafo. 12 Sadzelo más información xi raquiin gonylo par ganlo xiinlo, ló capítulo 32 ni sieed ló libro ni laa, Aprendamos del Gran Maestro né ló video Góc ximig Jehová: Colgan xiinto, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.

^ Párrafo. 15 Toib buñ diti non guisob bixios né xinaʼ pal ranabyibu cós ni diti noʼ de acuerdo né ni rony mandary Dios (Hechos 5:29).