Anetę užpuolęs vyras parbloškė ją ant žemės jai nespėjus nė susigaudyti, kas vyksta. „Iš paskutiniųjų stengiausi iš jo ištrūkti, – pasakoja ji. – Mėginau šaukti, bet gavosi tik švokštimas. Visaip stengiausi jį nustumti, spardžiausi, daužiau kumščiais, draskiau nagais. Ir tada pajutau į mane smingantį peilį. Jėgos iškart apleido.“

Jei atsidurtum tokioje situacijoje, ką darytum?

Net jei būsi pasiruošusi ir saugosiesi, pavyzdžiui, keliaudama naktį būsi labai atsargi, nelaimės vis tiek gali neišvengti. „Greitieji ne visuomet laimi lenktynes, – sakoma Biblijoje, – mokytieji ne visuomet įgyja palankumo, nes nesėkmės metas ištinka juos visus“ (Mokytojo 9:11).

Kai kuriuos, kaip Anetę, užpuola nepažįstamas asmuo. Kiti nukenčia nuo gyvenančių kaimynystėje ar netgi šeimos narių. Taip buvo su Natali – ją, dešimtmetę, išniekino netoli jos namų gyvenantis devyniolikmetis. „Aš taip bijojau ir gėdijausi, kad iš pradžių niekam nė nesakiau“, – prisimena ji.

Anetė vis dar kaltina save dėl to, kas jai nutiko. „Vis iš naujo pergalvoju, kas įvyko tą vakarą, – pasakoja ji. – Man atrodo, kad turėjau smarkiau jam priešintis. Tiesa, kai man dūrė peiliu, iš baimės sustingau. Nieko nebegalėjau padaryti, bet manau, kad vis tiek turėjau ką nors daryti.“

Natali irgi iki šiol graužiasi. „Nereikėjo man būti tokiai patikliai, – pasakoja moteris. – Tėvai buvo nustatę taisyklę, kad mudvi su sese žaisdamos lauke viena nuo kitos neatsiskirtume, bet aš nepaklausiau. Tad man atrodo, kad pati daviau tam kaimynui progą mane nuskriausti. Tai, kas įvyko, paveikė mano šeimą. Jaučiuosi atsakinga už jiems sukeltą skausmą, ir tas mane kankina labiausiai.“

Jeigu jautiesi panašiai kaip Anetė ar Natali, gerai įsisąmonink viena: jei tave išprievartavo, tu esi nusikaltimo auka – ne bendrininkė. Kai kurie žmonės mėgina pateisinti nusikaltėlius sakydami, kad „vyrai yra vyrai“ ir kad „jos pačios prisiprašo“. Bet niekas neturi teisės naudoti prieš kitą seksualinės prievartos. Jeigu tapai tokio bjauraus nusikaltimo auka, tai ne tavo kaltė!

Žinoma, perskaityti žodžius „tai ne tavo kaltė“ nesunku, bet jais patikėti – visai kas kita. Kai kurios slepia savo paslaptį giliai viduje, jas kamuoja kaltė ir kiti neigiami jausmai. Tačiau tylėdama padėsi kam – sau ar nusikaltėliui? Taip, tau pačiai būtų daug geriau tylą nutraukti.

Biblijoje užrašyta, ką, skaudžių išgyvenimų kamuojamas, darė teisus žmogus Jobas: „Išsakysiu savo širdies kartėlį“ (Jobo 10:1). Tau būtų naudinga padaryti tą patį. Pasikalbėjus su patikimu žmogumi, bus lengviau susitaikyti su tuo, kas įvyko, ir tada pajausi palengvėjimą.

Tuo įsitikino Anetė. Ji prisimena: „Išsipasakojau artimai draugei, ir ji paragino mane pasikalbėti su bendruomenės vyresniaisiais. Džiaugiuosi, kad jos paklausiau. Du vyresnieji kelis kartus su manimi susitiko ir pasakė būtent tai, ką man buvo svarbu išgirsti, – kad viskas atsitiko ne dėl mano kaltės. Aš dėl to nė kiek nekalta.“

Natali pasipasakojo savo tėvams. „Jie mane palaikė, – sako ji. – Ragino, kad apie tai kalbėčiau. Tai padėjo numalšinti mane kamavusį liūdesį ir pyktį.“

Paguodos Natali rado ir maldoje: „Man padėjo, kad kalbėjausi su Dievu. Ypač tais tarpsniais, kai nesiryždavau atsiverti jokiam žmogui. Melsdamasi galiu kalbėti laisvai. Jaučiu tikrų tikriausią ramybę.“

Tu irgi patirsi, kad yra „laikas gydyti“ (Mokytojo 3:3). Rūpinkis savo fizine ir emocine sveikata. Pakankamai ilsėkis. Ir svarbiausia, pasitikėk Jehova, visokios paguodos Dievu (2 Korintiečiams 1:3, 4).

Jei esi spaudžiama elgtis netyrai, nesivaržyk tvirtai pasakyti: „Liaukis!“ arba „Patrauk rankas!“ Nebijok, kad vaikiną gali prarasti. Jeigu jis tave paliks dėl to, kad jam pasipriešinai, vadinasi, nėra tavęs vertas. Tau reikia tikro vyro – tokio, kuris gerbs tave ir tavo principus.

„Mokykloje vaikinai, pribėgę iš už nugaros, patempdavo už liemenėlės ir laidydavo nešvankias replikas, pavyzdžiui, kaip gerai jausčiausi su jais pasimylėjusi“ (Koreta).

Kaip manai, ar tie vaikinai:

1. ją erzindavo?

2. su ja flirtuodavo?

3. seksualiai prie jos priekabiaudavo?

„Autobuse vienas vaikinas pradėjo nešvankiai kalbėti ir grabinėtis. Trenkiau jam per nagus ir liepiau dingti iš akių. Jis pažiūrėjo į mane kaip į kvailą“ (Kandisė).

Kaip manai, ar tas vaikinas:

1. ją erzino?

2. su ja flirtavo?

3. seksualiai prie jos priekabiavo?

„Pernai vienas vaikinas vis kartojo, kad aš jam patinku, ir kviesdavo su juo kur nors nueiti, nors nuolat atsisakinėjau. Kartais paimdavo mane už rankos. Liepdavau liautis, bet jis neklausydavo. Kartą, kai pasilenkiau užsirišti batraištį, pliaukštelėjo man per užpakalį“ (Betani).

Kaip manai, ar tas vaikinas:

1. ją erzino?

2. su ja flirtavo?

3. seksualiai prie jos priekabiavo?

Teisingas atsakymas į visus tris klausimus yra variantas C.

Kuo seksualinis priekabiavimas skiriasi nuo flirtavimo ir erzinimo?

Malonumą jaučia tik viena pusė. Be to, priekabiautojas nesiliauja net tada, kai auka liepia atstoti.

Į seksualinį priekabiavimą reikia žiūrėti rimtai. Toks elgesys gali baigtis seksualine prievarta.