Po tvano praėjus kuriam laikui, Nojaus sūnūs su žmonomis susilaukė daug vaikų. Žmonių žemėje pagausėjo. Kaip Jehova ir buvo liepęs, žmonės apsigyveno įvairiose žemės vietose.

Deja, ne visi žmonės klausė Jehovos. Kai kurie sakė: „Pastatykime miestą ir pasilikime jame. Pastatykime ir aukštą bokštą – tokį aukštą, kad jo viršūnė siektų dangų. Tada būsime garsūs visoje žemėje.“

 Jehovai nepatiko, kad tie žmonės ėmė statyti bokštą, todėl jis nusprendė jiems sutrukdyti. Ar žinai, kaip Jehova tai padarė? Jis akimirksniu sumaišė žmonių kalbą. Jie pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis ir nebegalėjo vieni kitų suprasti. Todėl statyba sustojo. Miestas, kurį jie statė, buvo pavadintas Babeliu, o tai reiškia „sumaištis“. Žmonės pasklido po visą žemę. Bet apsigyvenę naujose vietose jie ir toliau elgėsi nedorai. Nejaugi nebeliko žmonių, kurie mylėtų Jehovą? Kad tai sužinotume, skaitykime tolesnį skyrių.