Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

14 PAMOKA

Vergas, kuris buvo klusnus Dievui

Vergas, kuris buvo klusnus Dievui

Juozapas buvo vienas iš jauniausių Jokūbo sūnų. Vyresni Juozapo broliai pastebėjo, kad tėvas Juozapą myli labiausiai iš visų. O kaip į Juozapą žiūrėjo broliai? Jie Juozapui pavydėjo ir jo nekentė. Juozapas susapnavo labai keistus sapnus ir apie juos papasakojo savo broliams. Tie sapnai reiškė, kad vieną dieną broliai Juozapui nusilenks. Nuo to laiko jie dar labiau Juozapo nekentė.

Sykį Juozapo broliai ganė avis netoli Sichemo miesto. Jokūbas pasiuntė Juozapą sužinoti, kaip jiems sekasi. Iš tolo pamatę ateinantį Juozapą, broliai vienas kitam sakė: „Žiūrėkit, sapnuotojas ateina. Užmuškime jį!“ Pačiupę Juozapą, jie įmetė jį į gilią duobę. Bet Judas, vienas iš brolių, pasakė: „Nežudykime jo. Geriau parduokime jį į vergiją.“ Taigi už 20 sidabrinių jie pardavė Juozapą midjaniečių pirkliams, keliaujantiems į Egiptą.

Tada, paėmę Juozapo drabužį, broliai pamirkė jį ožio kraujyje, pasiuntė savo tėvui ir sakė: „Pažiūrėk, ar tai ne tavo sūnaus drabužis?“ Jokūbas pamanė, kad Juozapą sudraskė žvėris. Tėvo širdis plyšo iš skausmo. Niekas nepajėgė jo paguosti.

Egipte Juozapą kaip vergą pardavė Potifarui – vienam svarbias pareigas užimančiam vyrui. Jehova visą laiką buvo su Juozapu. Potifaras matė, kad Juozapas gerai atlieka savo darbą ir yra patikimas. Todėl netrukus paskyrė Juozapą prižiūrėti visą savo turtą.

Potifaro žmona, pastebėjusi, kad Juozapas gražus ir stiprus, diena iš dienos ragino su ja sugulti. Ką darė Juozapas? Jis kaskart atsisakydavo tardamas: „Ne! Taip pasielgti būtų nedora. Šeimininkas patikėjo man viską savo namuose, išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Jei su tavimi sugulčiau, nusidėčiau Dievui.“

Vieną dieną Potifaro žmona bandė Juozapą priversti su ja sugulti. Ji pagriebė jam už drabužio, bet jis pabėgo. Kai namo grįžo Potifaras, ji pamelavo – pasakė, kad Juozapas ją užpuolė. Tai išgirdęs, Potifaras perpyko ir įmetė Juozapą į kalėjimą. Bet Jehova Juozapo neapleido.

„Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus“ (1 Petro 5:6).