Juozapui sėdint kalėjime, faraonas – Egipto karalius – susapnavo keistus sapnus. Bet niekas nesugebėjo jų išaiškinti. Vienas tarnas faraonui pasakė, kad sapnų reikšmę paaiškinti gali Juozapas. Faraonas tuoj pat liepė Juozapą atvesti.

Faraonas Juozapo paklausė: „Ar tu gali išaiškinti mano sapnus?“ Šis atsakė: „Tavo sapnai reiškia, kad artimiausius septynerius metus Egipte bus apstu maisto, bet paskui kitus septynerius metus krašte bus badas. Paskirk protingą vyrą pasirūpinti maisto atsargomis, kad žmonėms nereikėtų badauti.“ Faraonas pasakė: „Šiam darbui paskiriu tave. Tu būsi antras galingiausias asmuo Egipte.“ O iš kur Juozapas žinojo, ką faraono sapnai reiškė? Tai jam atskleidė Jehova.

Tolesnius septynerius metus Juozapas kaupė maisto atsargas. Vėliau, kaip Juozapas ir buvo sakęs, visoje žemėje užėjo badas. Pas jį nusipirkti maisto žmonės ėjo iš visų kraštų. Juozapo tėvas Jokūbas, išgirdęs, kad Egipte galima nusipirkti maisto, pasiuntė ten dešimt savo sūnų.

Kai Jokūbo sūnūs atėjo pas Juozapą, jis iškart juos atpažino. Bet šie nesuprato, kad tai jų brolis. Kaip Juozapas kadaise ir buvo sapnavęs, jie jam nusilenkė. Juozapas norėjo sužinoti, ar jie vis dar kupini neapykantos. Todėl broliams tarė: „Jūs esate žvalgai! Atkeliavote išsiaiškinti silpnų mūsų krašto vietų.“ Broliai atsakė: „Tikrai ne. Mes gyvename Kanaano  krašte, esame dvylika brolių. Vienas brolis miręs, o jauniausias liko namie su tėvu.“ Tada Juozapas paliepė: „Atveskite čia savo jauniausią brolį ir aš jumis patikėsiu.“ Taigi broliai sugrįžo pas tėvą.

Kai nupirktas maistas išsibaigė, Jokūbas vėl siuntė savo sūnus į Egiptą. Šį sykį jie atkeliavo kartu su jauniausiuoju broliu Benjaminu. Juozapas sumanė juos išbandyti. Jis paslėpė savo sidabrinę taurę Benjamino krepšyje su grūdais ir tada apkaltino brolius vagyste. Tarnams pas Benjaminą radus taurę, broliai buvo sukrėsti. Jie labai prašė Juozapą, kad vietoj Benjamino nubaustų juos.

Dabar Juozapas įsitikino, kad broliai pasikeitė. Ilgiau slėpti savo jausmų jis nebepajėgė. Juozapas apsiverkė ir tarė: „Aš esu jūsų brolis Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?“ Broliai iš nuostabos negalėjo net prakalbėti. „Nekaltinkite savęs dėl to, ką man padarėte, – sakė jiems Juozapas. – Mane čia atsiuntė Dievas, kad išgelbėčiau jūsų gyvybę. O dabar skubėkite ir atgabenkite čia mano tėvą.“

Broliai grįžo namo ir papasakojo tėvui džiugią žinią apie Juozapą. Netrukus visi atkeliavo į Egiptą. Ir štai po daugybės metų Juozapas vėl buvo drauge su savo tėvu.