Uco krašte gyveno vyras, kuris garbino Jehovą. Jis buvo vardu Jobas. Jis buvo labai turtingas, turėjo didelę šeimyną. Jobas buvo geras žmogus: padėdavo vargšams, taip pat moterims, kurių vyras miręs, ir vaikams, kurie neturėjo tėvų. Jobas visada elgėsi teisiai. Bet ar tai reiškė, kad jis niekada nepatyrė jokių sunkumų?

Jobas nežinojo, kad jį stebi Šėtonas. Jehova Šėtonui sakė: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Tokio kaip jis žemėje daugiau nėra. Jis daro, kas teisinga, ir yra man klusnus.“ Šėtonas pareiškė: „Aišku, Jobas yra tau klusnus. Juk tu jį saugai ir laimini. Davei jam daug žemės ir gyvulių. Bet atimk visa tai iš jo, ir jis tavęs nebegarbins.“ Jehova atsakė: „Leidžiu tau Jobą išmėginti. Tačiau jo gyvybės neliesk.“ Kodėl Jehova leido Šėtonui Jobą išmėginti? Nes buvo visiškai tikras, kad Jobas ištvers.

Šėtonas mėgino Jobą siųsdamas daug nelaimių. Pirmiausia šebiečiai, tokia tauta, pavogė Jobo galvijus ir asiles. Paskui iš dangaus kritusi ugnis sunaikino visas Jobo avis. Tada kita tauta, chaldėjai, pavogė jam priklausančius kupranugarius. Tarnai, kurie prižiūrėjo Jobo gyvulius, žuvo. Bet tada įvyko baisiausia nelaimė: namas, kuriame pasilinksminti buvo susirinkę visi Jobo vaikai, užgriuvo ant jų ir jie žuvo. Jobui iš sielvarto plyšo širdis. Bet jis ir toliau garbino Jehovą.

Šėtonas norėjo, kad Jobas dar labiau kentėtų, todėl sukėlė jam ligą –  ant Jobo kūno atsirado daug žaizdų. Jobas kentė didelį skausmą. Nors nežinojo, kodėl jį užgriuvo visos šios nelaimės, Jehovos garbinti jis nenustojo. Tai matydamas Dievas Jobu labai džiaugėsi.

Tada Šėtonas, norėdamas Jobą dar išmėginti, siuntė pas jį tris vyrus. Šie atėję Jobui kalbėjo: „Tu nedorai pasielgei ir bandei tai nuslėpti, todėl Dievas tave baudžia.“ Jobas sakė: „Aš nieko blogo nepadariau.“ Bet jis ėmė manyti, kad kančias jam sukėlė Jehova, ir pasakė, kad Dievas su juo elgiasi neteisingai.

Jobo ir trijų vyrų pokalbio iš šalies klausėsi vienas jaunas vyras, vardu Elihuvas. Galiausiai jis prabilo: „Jūs visi klystate. Mes nepajėgiame suvokti, koks didis yra Jehova. Neįmanoma, kad jis pasielgtų neteisingai. Jehova viską mato ir kenčiantiems žmonėms padeda.“

Paskui į Jobą kreipėsi pats Jehova: „Kur tu buvai, kai kūriau dangų ir žemę? Kodėl sakai, kad elgiuosi neteisingai? Juk tu nežinai, kodėl nelaimės nutinka.“ Jobas suprato, kad mąstė klaidingai, ir Dievui pasakė: „Aš buvau neteisus. Buvau apie tave girdėjęs, bet dabar, Dieve, aš tave pažįstu. Tavo galia yra beribė. Gailiuosi dėl to, ką sakiau.“

Išmėginimams pasibaigus, Jehova Jobą išgydė ir davė jam daug daugiau turto, nei jis turėjo anksčiau. Jobas nugyveno daug metų, buvo labai laimingas. Kodėl Jehova Jobą taip palaimino? Nes jis liko Dievui klusnus net tada, kai buvo labai sunku. Tad ir tu būk kaip Jobas, – kad ir kas nutiktų, nenustok garbinti Jehovos.