Midjane Mozė gyveno 40 metų. Per tą laiką jis susituokė ir susilaukė vaikų. Kartą, ganydamas avis prie Sinajaus kalno, Mozė pamatė kai ką įspūdingo – krūmą, kuris degė, bet niekaip nesudegė. Jis panoro išsiaiškinti, kodėl krūmas nesudega, ir priėjo arčiau. Tada iš krūmo išgirdo balsą, sakantį: „Moze, arčiau nebeik! Nusiauk sandalus, nes žemė, ant kurios stovi, yra šventa.“ Tai Jehova kalbėjo Mozei per angelą.

Mozė išsigando ir prisidengė veidą. Balsas toliau kalbėjo: „Aš mačiau, kaip izraelitai kenčia. Aš išvaduosiu juos iš egiptiečių rankų ir nuvesiu juos į gerą kraštą. Tu išvesi mano tautą iš Egipto.“ Tai išgirdęs Mozė tikriausiai labai stebėjosi.

Mozė paklausė: „Ką turiu sakyti, kai žmonės klaus, kas mane siuntė?“ Dievas atsakė: „Pasakyk jiems, kad tave siuntė Jehova – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.“ „O jei žmonės manimi nepatikės?“ – nerimavo Mozė. Jehova jį nuramino padarydamas kai ką nepaprasto. Jis liepė Mozei mesti ant žemės savo lazdą, ir ši pavirto gyvate! O kai Mozė pagriebė gyvatei už uodegos, ji vėl pavirto lazda. Tada Jehova tarė: „Kai tą patį padarysi izraelitų akyse, jie patikės, kad aš tave siunčiau.“

Mozė sakė: „Bet aš nežinau, ką man reikės kalbėti.“ Jehova jam pažadėjo: „Aš pasakysiu, ką tu turi kalbėti. Ir pasiųsiu tavo brolį Aaroną drauge su tavimi, kad tau padėtų.“ Taigi žinodamas, kad su juo yra Jehova, Mozė pasiėmė žmoną, sūnus ir patraukė atgal į Egiptą.