Jozuė vedė Jehovos tautą daugelį metų. Sulaukęs 110 metų, jis mirė. Kol jis buvo gyvas, izraelitai garbino tik Jehovą. Bet Jozuei mirus, jie pasekė kanaaniečių pavyzdžiu ir ėmė garbinti stabus. Todėl už neklusnumą Jehova izraelitus atidavė į rankas Kanaano karaliui Jabinui. Šis su jais elgėsi labai blogai. Izraelitai šaukėsi Jehovos ir jis jų pasigailėjo – paskyrė naują vadą, Baraką. Jis padės žmonėms grįžti pas Jehovą.

Pranašė Debora nusiuntė Barakui tokią žinią nuo Jehovos: „Pasiimk 10 000 vyrų ir žygiuok susitikti su Jabino kariuomene prie Kišono upelio. Ten tu nugalėsi Jabino kariuomenės vadą Siserą.“ Barakas Deborai atsakė: „Eisiu tik jei su manimi eisi tu.“ Tada ji tarė: „Eisiu su tavimi. Bet žinok, kad ne nuo tavo rankos kris Sisera. Jehova jį atiduos į moters rankas.“

Debora kartu su Baraku ir jo kariais užkopė ant Taboro kalno ir ruošėsi mūšiui. Apie tai išgirdęs, Sisera sutelkė savo kovos vežimus ir visus karius kalno papėdėje. Debora Barakui  pasakė: „Šiandien Jehova suteiks tau pergalę.“ Barakas ir 10 000 jo vyrų pasileido nuo kalno ir susirėmė su galingais Siseros pulkais.

Staiga Jehova patvindė Kišono upelį, ir Siseros kovos vežimai įklimpo purve. Sisera šoko iš savo vežimo ir leidosi bėgti. Barakas su kariais nugalėjo Siseros kariuomenę, bet pats Sisera pabėgo! Jis pasislėpė moters, vardu Jaelė, palapinėje. Ji davė jam atsigerti pieno ir užklojo antklode. Iš nuovargio vyras užmigo. Tada Jaelė patyliukais priėjo prie Siseros ir įkalė jam į smilkinius palapinės kuoliuką. Taip jis mirė.

Ieškodamas Siseros pasirodė Barakas. Jaelė išėjo iš palapinės ir tarė jam: „Užeik vidun. Parodysiu tau vyrą, kurio ieškai.“ Užėjęs į palapinę, Barakas išvydo Siserą gulintį negyvą. Barakas ir Debora šlovino Jehovą giesme – dėkojo jam, kad suteikė izraelitams pergalę. Kitus 40 metų Izraelio krašte buvo taika.