Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

34 PAMOKA

Gideono pergalė prieš midjaniečius

Gideono pergalė prieš midjaniečius

Po kurio laiko Izraelis vėl nusisuko nuo Jehovos ir ėmė garbinti netikrus dievus. Septynerius metus midjaniečių tauta vogdavo izraelitų gyvulius ir naikindavo jų derlių. Todėl izraelitai slapstėsi olose ir kalnuose. Jie meldė Jehovos juos išvaduoti. Taigi Jehova pasiuntė angelą pas jauną vyrą, vardu Gideonas. Angelas jam tarė: „Jehova išsirinko tave, narsusis galiūne.“ Gideonas paklausė: „Kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Juk tesu paprastas žmogus.“

Kas padėjo Gideonui įsitikinti, kad Jehova tikrai jį išsirinko? Padėjęs ant žemės vilnos, Gideonas meldėsi Jehovai: „Jeigu ryte vilna nuo rasos bus šlapia, o žemė aplink bus sausa, žinosiu, kad Izraeliui išgelbėti paskyrei mane.“ Kitą rytą vilna buvo kiaurai šlapia, bet žemė aplink – visiškai sausa! Tada Gideonas paprašė Jehovos, kad rytojaus rytą vilna būtų sausa, o žemė aplink rasota. Kai Jehova patenkino ir šį prašymą, Gideonas galutinai įsitikino, kad Jehova išsirinko jį. Gideonas subūrė daugybę karių kovai su midjaniečiais.

Jehova pasakė Gideonui: „Aš suteiksiu izraelitams pergalę. Bet jūs turite gausią kariuomenę, todėl galite imti manyti, kad mūšį laimėjote savo pačių jėgomis. Tiems, kas bijo, liepk grįžti namo.“ Taigi 22 000 karių išėjo namo, liko 10 000. Tada Jehova Gideonui sakė: „Vis tiek turi per daug karių. Nuvesk juos prie upės, kad jie atsigertų vandens. Kovai pasiimk tik tuos karius, kurie gerdami vandenį akylai stebės, ar netoliese nėra priešų.“ Iš visų karių budrūs buvo tik 300 vyrų. Jehova pažadėjo, kad su šiuo nedideliu būriu Gideonas nugalės 135 000 Midjano karių.

Tą naktį Jehova tarė Gideonui: „Laikas pulti midjaniečius!“ Savo vyrams Gideonas davė po ragą ir po didelį ąsotį su deglu viduje. Kariams jis paliepė: „Žiūrėkite į mane ir darykite taip, kaip aš darysiu.“ Gideonas pradėjo pūsti ragą, sudaužė ąsotį ir mosuodamas deglu šaukė: „Jehovos ir Gideono kalavijas!“ Visi 300 vyrų darė tą patį. Midjaniečiai persigando ir pasileido lakstyti į visas puses. Panikos apimti, jie pradėjo kautis tarpusavyje. Taip Jehova vėl padėjo izraelitams nugalėti priešus.

„Ta neįprastai didelė galia yra iš Dievo, o ne iš mūsų“ (2 Korintiečiams 4:7).