Izraelitas, vardu Elkana, turėjo dvi žmonas – Oną ir Peniną. Oną jis mylėjo labiau. Peninai gimė daug vaikų, o Ona vaikų susilaukti negalėjo. Todėl Penina nuolat iš jos tyčiojosi. Kasmet Elkana su savo šeima keliaudavo į Šiloją padangtėje pagarbinti Jehovos. Sykį jiems ten būnant Elkana pastebėjo, kad jo mylima žmona Ona yra labai nusiminusi. Jis sakė jai: „Brangioji, neverk. Tu turi mane. Aš tave myliu.“

Vėliau Ona nuėjo pati viena pasimelsti. Graudžiai verkdama ji meldė Jehovą pagalbos ir davė jam įžadą: „Jei duosi man sūnų, atiduosiu jį tau, kad visą gyvenimą tau tarnautų.“

Vyriausiasis kunigas Elis, pamatęs Oną kūkčiojančią, pamanė, kad ji girta. Ona jam tarė: „Ne, mano viešpatie. Aš ne girta. Esu labai prislėgta, todėl norėjau pasipasakoti Jehovai.“ Elis suprato, kad buvo neteisus, ir pasakė Onai: „Tesuteikia tau Dievas visko, ko prašei.“ Ona pasijautė geriau ir iškeliavo namo. Nepraėjus nė metams ji susilaukė sūnaus – Samuelio. Įsivaizduok, kiek džiaugsmo Onai tai atnešė!

 Ona nepamiršo Jehovai duoto įžado. Nujunkiusi Samuelį, ji atvedė jį į padangtę tarnauti Dievui. Ona Eliui pasakė: „Dėl šito berniuko aš tada meldžiausi. Atiduodu jį tarnauti Jehovai visas jo gyvenimo dienas.“ Elkana su Ona kasmet aplankydavo Samuelį ir atnešdavo jam naują berankovį drabužį. Vėliau Jehova Onai davė dar tris sūnus ir dvi dukras.