Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 41

David xuqujeʼ Saúl

David xuqujeʼ Saúl

Qʼaxinaq chi ri qʼij che David xukamisaj ri Goliat, ri ajawinel Saúl xux kʼamal kibʼe ri ajchʼojabʼ. David kʼi chʼoj xuchʼako xuqujeʼ xuchʼak ri kanimaʼ ri winaq. Amaqʼel chiʼ ktzalij lo pa ri chʼoj, ri e ixoqibʼ kkikʼulaj rukʼ xojowem xuqujeʼ bʼixonem xkibʼij: «Jun mil (1,000) achijabʼ xeʼukamisaj ri Saúl, lajuj mil (10,000) kʼut xeʼukamisaj ri David». Rumal laʼ, xpe jun itzel uchomanik ri Saúl chrij xuqujeʼ kraj kukamisaj.

David sibʼalaj utz kubʼan che roqʼisaxik ri arpa. Pa jun qʼij, are chi tajin kroqʼisaj ri arpa che ri Saúl, ri ajawinel xukʼaq ri raqan uchʼichʼ chrij ri David. Are kʼu ri David xpacheʼ kʼo ta kʼax xuriqo, ri raqan chʼichʼ xok pa ri tapya. Qʼaxinaq chi wariʼ, Saúl kʼi mul xraj xukamisaj. Kʼisbʼal re, David xanimaj bʼik xuqujeʼ xukʼuʼ ribʼ pa ri chaqiʼj ulew.

Tekʼuriʼ Saúl xbʼe che utzukuxik ri David rukʼ 3,000 ajchʼojabʼ. Xaq kʼateʼ, Saúl xok pa ri jul re ri juyubʼ che kʼo wi ri David xuqujeʼ ri achijabʼ kikʼum kibʼ rukʼ. Ri achijabʼ nojim xkibʼij che ri David: «Kimik xqaj ri Saúl pa aqʼabʼ rech kakamisaj». David nojimal xqebʼ rukʼ ri Saúl xuqujeʼ xuqupij jubʼiqʼ ri ratzʼyaq ri Saúl areʼ xunaʼ taj. Are chiʼ bʼantajinaq chi wariʼ, sibʼalaj kʼax xunaʼ ri David rumal che nim ta xril ri ajawinel che chaʼom rumal ri Jehová. Xaq je riʼ David xuya ta bʼe chke ri rajchʼojabʼ che kkikamisaj ri Saúl. Are chiʼ Saúl xel lo pa ri jul ri juyubʼ, David xuchʼabʼej rukʼ koʼalaj chʼabʼal xuqujeʼ xubʼij: «Xinkun ta riʼ xatinkamisaj are kʼu xinbʼan taj». ¿La kachomaj che ri Saúl kubʼan ta chi kʼax che ri David?

Jeʼ taj. Saúl xuya ta kan ubʼanik kʼax che. Tekʼuriʼ, pa jun chaqʼabʼ, David xuqujeʼ ri usobrino Abisái xeʼok chkʼuyal pa ri ucampamento ri Saúl. Ri Abner che are ri chajil rech ri Saúl, tajin kwarik. Abisái xubʼij che ri David: «¡Kimik xqaj pa qaqʼabʼ! Chayaʼ bʼe chwe che kinkamisaj ri Saúl». Are kʼu ri David xubʼij: «Jehová are ri kilow ri kubʼan che. Are utz xaq xiw chakʼamaʼ bʼi ri raqan uchʼichʼ xuqujeʼ ri uxaruʼ re ri ujaʼ, tekʼuriʼ kojbʼek».

Tekʼuriʼ David xpaqiʼ pa uwiʼ ri juyubʼ che kʼo naqaj. Kʼa pa uwiʼ ri juyubʼ kkun che rilik ri ucampamento ri Saúl. David xuraq uchiʼ: «¡Abner! ¿Jasche xachajij ta ri ajawinel? ¿Jachiʼ kʼo wi ri uxaruʼ xuqujeʼ ri raqan uchʼichʼ?». Saúl xuchʼobʼ ri uchʼabʼal ri David xuqujeʼ xubʼij che: «Xuya xinakamisaj, are kʼu xabʼan taj. Kwilo che at ri jun chi ajawinel pa Israel». Tekʼuriʼ Saúl xtzalij pa ri rachoch. Are kʼu konojel ta ri ufamilia ri Saúl itzel kkil ri David.

«We kuya, chibʼanaʼ ronojel ri kixkun che ubʼanik rech kakʼojiʼ jamaril chixoʼl kukʼ konojel ri winaq. Loqʼalaj taq wachalal, mitoj ukʼaxel ri etzelal xaneʼ chiyaʼ kan che ri royowal ri Dios» (Romanos 12:18, 19).