Vyriausias karaliaus Sauliaus sūnus Jehonatanas buvo drąsus karys. Dovydas net pasakė, kad Jehonatanas yra greitesnis už erelį ir stipresnis už liūtą. Vieną kartą Jehonatanas pamatė 20 filistinų, palipusių ant kalvos. Savo ginklanešiui jis tarė: „Pulsime juos tik jeigu Jehova duos mums ženklą. Jei filistinai sakys, kad ateitume pas juos, tada žinosime, kad reikia juos pulti.“ Taip ir įvyko – filistinai sušuko: „Ateikite pas mus, kad susikautume!“ Taigi Jehonatanas su savo ginklanešiu užkopė ant kalvos ir tuos karius nukovė.

Kadangi Jehonatanas buvo vyriausias Sauliaus sūnus, jam turėjo atitekti karaliaus sostas. Bet jis žinojo, kad karaliumi Jehova išsirinko Dovydą, ir dėl to nė kiek nepavydėjo. Jehonatanas su Dovydu artimai susidraugavo.  Jiedu pasižadėjo vienas kitą saugoti ir ginti. Kaip draugystės ženklą Jehonatanas atidavė Dovydui savo apsiaustą, kalaviją, lanką ir diržą.

Kai Dovydas slapstėsi nuo Sauliaus, Jehonatanas atėjo pas jį ir pasakė: „Būk stiprus ir drąsus. Jehova paskyrė tave karaliumi. Net mano tėvas tai žino.“ Jehonatanas išties buvo geras draugas. Ar tu norėtum turėti tokį draugą?

Jehonatanas ne sykį rizikavo gyvybe norėdamas savo draugui padėti. Jis žinojo, kad karalius Saulius nori Dovydą nužudyti, todėl kalbėjo jam: „Padarytum didelę nuodėmę, jei užmuštum Dovydą. Jis tau nieko blogo nepadarė.“ Saulius baisiai užpyko ant savo sūnaus. Po kelerių metų Saulius ir Jehonatanas žuvo mūšyje.

Jehonatanui žuvus, Dovydas norėjo surasti jo sūnų Mefi Bošetą. Jį radęs pažadėjo: „Tavo tėvas buvo artimas mano draugas, todėl rūpinsiuosi tavimi visą tavo gyvenimą. Tu gyvensi mano rūmuose ir valgysi prie mano stalo.“ Dovydas niekada neužmiršo savo draugo Jehonatano.