Po Sauliaus mirties karaliumi tapo Dovydas. Tada jam buvo 30 metų. Praėjus keletui metų, vieną pavakarę Dovydas nuo savo rūmų stogo pamatė gražią moterį. Jis sužinojo, kad jos vardas Batšeba ir kad ji yra ištekėjusi už kario, vardu Ūrija. Dovydas liepė atvesti Batšebą pas jį į rūmus. Jiedu turėjo lytinių santykių, ir ji tapo nėščia. Karalius bandė viską nuslėpti. Karo vadui jis įsakė pastatyti Ūriją pirmose mūšio gretose ir nuo jo atsitraukti. Kai Ūrija mūšyje žuvo, Dovydas vedė Batšebą.

Visus šiuos negerus dalykus matė Jehova. Ką jis darė? Jehova pas Dovydą pasiuntė pranašą Nataną. Šis atėjęs karaliui kalbėjo: „Turtuolis turėjo daug avių, o skurdžius turėjo vieną mažą avelę, kurią labai mylėjo. Bet turtuolis atėmė iš skurdžiaus jo vienintelę avelę.“ Dovydas įniršęs pasakė: „Tas turtuolis turi mirti!“ Natanas tarė Dovydui: „Tu esi tas turtuolis!“ Dovydą apėmė didelė graužatis ir jis pripažino: „Nusidėjau Jehovai.“ Ši nuodėmė Dovydui ir jo šeimai užtraukė skaudžią nelaimę. Jehova jį nubaudė, bet jo gyvybės neatėmė, nes Dovydas nuoširdžiai meldė atleidimo ir buvo nuolankus.

Dovydas norėjo pastatyti Jehovai šventyklą. Bet Jehova nusprendė, kad tai padarys Dovydo sūnus Saliamonas. Kad sūnui padėtų, Dovydas statybai parūpino daug medžiagų.  Jis sakė: „Jehovos šventykla turi būti didinga. Saliamonas dar jaunas, tad padėsiu jam viską suruošti.“ Dovydas paaukojo daug turto, suieškojo įgudusių darbininkų, surinko be galo daug aukso ir sidabro, parūpino kedro medienos iš Tyro ir Sidono. Prieš pat gyvenimo pabaigą Dovydas įteikė Saliamonui šventyklos brėžinius ir pasakė: „Jehova norėjo, kad visa tai surašyčiau tau. Nebijok, būk stiprus ir imkis darbo. Jehova tau padės.“