Kol Saliamonas garbino Jehovą, Izraelyje vyravo ramybė. Bet jis vedė daug kitataučių moterų, kurios garbino stabus. Pamažu Saliamonas ėmė keistis – pradėjo garbinti stabus, o ne Jehovą. Jehova labai supyko ir pasakė Saliamonui: „Aš atplėšiu Izraelio karalystę nuo tavo šeimos ir ją padalysiu. Didžiąją dalį atiduosiu tavo tarnui, o tavo šeima valdys tik mažą dalį.“

Savo sprendimą padalyti karalystę Jehova patvirtino per vieną pranašą. Saliamono tarnas Jeroboamas kelyje sutiko pranašą Ahiją. Pranašas suplėšė savo drabužį į dvylika skiaučių ir tarė Jeroboamui: „Jehova atims Izraelio karalystę iš Saliamono šeimos ir padalys ją į dvi dalis. Imk dešimt skiaučių, nes tu valdysi dešimt giminių.“ Tai sužinojęs, karalius Saliamonas norėjo Jeroboamą nužudyti. Todėl šis pabėgo į Egiptą. Saliamonui mirus, karaliumi tapo jo sūnus Rehabeamas. Jeroboamas suprato, kad jau saugu grįžti į Izraelį.

 Izraelio seniūnai Rehabeamui patarė: „Jei būsi žmonėms geras, jie bus tau ištikimi.“ Bet jauni Rehabeamo draugai jam sakė: „Būk tautai griežtas! Tegul jie dirba dar sunkiau!“ Rehabeamas padarė taip, kaip patarė jauni draugai. Su žmonėmis jis elgėsi žiauriai, todėl tauta sukilo. Dešimt giminių karaliumi išsirinko Jeroboamą ir tapo Izraelio karalyste. Kitos dvi giminės liko ištikimos Rehabeamui ir buvo vadinamos Judo karalyste. Taigi dvylika Izraelio giminių pasidalijo į dvi dalis.

Jeroboamas nenorėjo, kad garbinti Jehovos žmonės eitų į Jeruzalę, kuri priklausė Rehabeamo karalystei. Ar žinai kodėl? Jeroboamas bijojo, kad žmonės nusisuks nuo jo ir stos Rehabeamo pusėn. Todėl Jeroboamas padarė du aukso veršius ir pasakė savo žmonėms: „Jeruzalė yra labai toli. Dievą garbinti galite čia.“ Žmonės ėmė lenktis aukso veršiams ir vėl pamiršo Jehovą.