Jezabelė, sužinojusi, kad Baalo pranašai mirę, baisiai įsiuto. Ji nusiuntė Elijui tokią žinią: „Už tai, ką padarei Baalo pranašams, rytoj mirsi!“ Elijas labai išsigando ir pabėgo į dykumą. Ten jis meldėsi: „Jehova, daugiau nebeištversiu. Leisk man numirti.“ Elijas atsigulė po medžiu ir iš nuovargio užmigo.

Iš miego Eliją pažadino angelas, švelniai tardamas: „Kelkis ir valgyk.“ Elijas pamatė ant karštų akmenų padėtą duonos paplotį ir šalia pastatytą ąsotį vandens. Pavalgęs ir atsigėręs, pranašas vėl atsigulė miegoti. Angelas pažadino jį antrą kartą: „Valgyk. Prieš kelionę tau reikia pasistiprinti.“ Taigi Elijas dar sykį pavalgė. Paskui jis keliavo 40 dienų ir 40 naktų, kol pasiekė Horebo kalną. Ten įlindęs į olą užmigo. Tada į jį prabilo Jehova: „Ką čia veiki, Elijau?“ Elijas atsakė: „Izraelitai sulaužė tau duotą pažadą. Jie nugriovė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus. Dabar jie nori nužudyti ir mane.“

Jehova pranašui tarė: „Išeik laukan ir atsistok ant kalno.“ Iš pradžių praūžė didžiulis vėjas. Paskui stipriai sudrebėjo žemė ir prasiautė ugnis. Galiausiai Elijas išgirdo tylų, švelnų balsą. Jis prisidengė veidą apsiaustu ir išėjęs atsistojo prie olos angos. Tada Jehova paklausė, kodėl jis pabėgo. Elijas atsakė: „Likau vienui vienas.“ Bet Jehova pranašą patikino: „Tu nesi vienas. Izraelyje dar yra 7000 mano garbintojų. Eik ir vietoj savęs pranašu paskirk Eliziejų.“ Elijas kaipmat padarė, ką Jehova jam liepė. Kaip manai, ar Jehova padės ir tau, jei jam paklusi? Tikrai padės. O dabar nusikelkime truputį atgal ir sužinokime, kas dar įvyko, kai kraštą vargino sausra.