Karalius Ahabas pro savo rūmų langą Jezreelyje matė vynuogyną, kuris priklausė vyrui, vardu Nabotas. Ahabas vynuogyno užsigeidė ir mėgino jį iš Naboto nupirkti. Bet Nabotas parduoti atsisakė, nes Jehovos įstatymas draudė parduoti iš tėvų paveldėtą žemę. Ar Ahabas gerbė Nabotą už tai, kad šis elgėsi teisingai? Ne, Ahabas ant jo supyko. Jis buvo toks nepatenkintas, kad užsidarė savo kambaryje ir net atsisakė valgyti.

Ahabo žmona, nedoroji karalienė Jezabelė, jam tarė: „Esi Izraelio karalius. Gali gauti viską, ko tik širdis geidžia. Aš duosiu tau tą vynuogyną.“ Ji išsiuntė miesto seniūnams laiškus, liepdama apkaltinti Nabotą piktžodžiavimu Dievui ir užmėtyti jį akmenimis. Seniūnai padarė, kaip karalienė liepė. Tada Jezabelė pasakė Ahabui: „Nabotas mirė. Vynuogynas tavo.“

Nabotas buvo ne vienintelis geras žmogus, kurį Jezabelė nužudė. Ji atėmė gyvybę daugeliui Jehovą mylėjusių žmonių. Be to, ji garbino stabus ir darė kitus piktus darbus. Jehova visa tai matė. Ar jis ėmėsi ką nors daryti?

Ahabui mirus, karaliumi tapo jo sūnus Jehoramas. Tada Jehova siuntė vyrą, vardu Jehuvas, kad Jezabelę ir jos šeimą nubaustų.

Jehuvas, pasikinkęs arklius į vežimą, nuvyko į Jezreelį, kur gyveno Jezabelė. Jo pasitikti savo vežimu atvažiavo Jehoramas. „Ar atvykai su taika?“ – paklausė Jehoramas. Jehuvas atsakė: „Kol tavo motina Jezabelė daro piktus darbus, jokios taikos nebus.“  Tai išgirdęs, Jehoramas apsuko savo vežimą ir bandė pasprukti. Bet Jehuvas paleido į jį strėlę ir jis žuvo.

Tada Jehuvas nuvyko į Jezabelės rūmus. Karalienė, apie tai sužinojusi, išsidažė akis, susišukavo plaukus ir atsistojo prie lango viršutiniame aukšte. Pamačiusi Jehuvą, ji pašaipiai su juo pasisveikino. Šalia jos stovintiems tarnams Jehuvas sušuko: „Meskite ją žemyn!“ Šie išstūmė Jezabelę pro langą, ir nukritusi ant žemės ji užsimušė.

Po to Jehuvas nužudė 70 Ahabo sūnų ir išnaikino krašte Baalo garbinimą. Ar atkreipei dėmesį, kad Jehova viską mato ir kad tinkamu metu nubaudžia tuos, kas elgiasi nedorai?