Romėnų imperatorius Cezaris Augustas išleido įsakymą, kad visi žydai turi nuvykti į savo gimtąjį miestą ir užsirašyti. Taigi Juozapas su Marija iškeliavo į Betliejų – į miestą, iš kurio buvo kilusi Juozapo šeima. Marijai artėjo laikas gimdyti.

Nuvykę į Betliejų, jie nerado vietos nakvynei, todėl apsistojo tvartelyje. Ten Marija pagimdė Jėzų. Suvysčiusi sūnelį vystyklais, švelniai paguldė jį ėdžiose.

Tą naktį netoli Betliejaus laukuose savo bandas prižiūrėjo keletas piemenų. Netikėtai šalia jų atsistojo angelas, ir piemenis nušvietė Jehovos šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas tarė: „Nebijokite. Noriu paskelbti džiugią naujieną.  Šiandien Betliejuje gimė Mesijas!“ Tuomet danguje pasirodė daugybė angelų. Jie šaukė: „Šlovė Dievui danguje ir ramybė žmonėms žemėje!“ Tada angelai dingo. Ką darė piemenys?

„Tuojau pat eikime į Betliejų“, – vienas kitam sakė piemenys. Ten nuskubėję jie rado Juozapą, Mariją ir kūdikį, gulintį ėdžiose.

Piemenys žmonėms pasakojo, ką angelas jiems pasakė. Tai girdėdami, visi stebėjosi. O Marija angelo žodžius įsidėmėjo ir apie juos daug mąstė. Paskui piemenys pargrįžo prie savo kaimenių ir dėkojo Jehovai už tai, ką matė ir girdėjo.