30 mūsų eros metų pavasarį Jėzus atėjo į Jeruzalę. Čia daug žmonių buvo susirinkę švęsti Paschos. Per šventę buvo įprasta šventykloje aukoti gyvulius. Vieni gyvulius atsivesdavo su savimi, kiti nusipirkdavo juos Jeruzalėje.

Įžengęs į šventyklą, Jėzus pamatė, kad kai kurie prekeiviai ir čia pardavinėja gyvulius. Tik pagalvok: jie sumanė užsidirbti pinigų Jehovos namuose! Ką darė Jėzus? Susisukęs iš virvelių rimbą, jis iš šventyklos išvarė avis ir galvijus. Jis išvartė pinigų  keitėjų stalus ir ant žemės išbarstė jų pinigus. O balandžių pardavėjams Jėzus pasakė: „Pasiimkite visa tai iš čia! Iš mano Tėvo namų nedarysite prekyvietės!“

Šventykloje buvę žmonės stebėjosi tokiu Jėzaus poelgiu. Jo mokiniai prisiminė pranašystę apie Mesiją: „Aš būsiu labai uolus dėl Jehovos namų.“

Vėliau, 33 mūsų eros metais, Jėzus antrą kartą išvalė šventyklą. Akivaizdu, jis negalėjo pakęsti, kai žmonės negerbė jo Tėvo namų.