Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

78 PAMOKA

Jėzus skelbė apie Karalystę

Jėzus skelbė apie Karalystę

Netrukus po krikšto Jėzus pradėjo skelbti: „Prisiartino Dievo Karalystė.“ Jam keliaujant po Galilėją ir Judėją, mokiniai visur ėjo kartu. Grįžęs į gimtąjį Nazareto miestą, Jėzus atėjo į sinagogą, išvyniojo Izaijo pranašystės ritinį ir garsiai iš jo perskaitė: „Jehova davė man šventosios dvasios, kad skelbčiau gerąją naujieną.“ Ką tai reiškė? Žmonės norėjo, kad Jėzus darytų kuo daugiau stebuklų, bet Jehova savo dvasios jam davė pirmiausia tam, kad jis skelbtų gerąją naujieną. Perskaitęs anuos žodžius, Jėzus susirinkusiesiems pasakė: „Šiandien šie žodžiai išsipildė.“

Vėliau Jėzus nuėjo prie Galilėjos ežero ir ten sutiko keturis savo mokinius – Petrą, Andriejų, Jokūbą ir Joną. Visi jie buvo žvejai. Jėzus vyrus pakvietė: „Sekite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Nieko nelaukę, šie paliko savo darbą ir nusekė paskui jį. Drauge jie keliavo po visą Galilėją ir skelbė žmonėms apie Jehovos Karalystę. Jie mokė įvairiose vietose – sinagogose, turgavietėse, gatvėse. Prie jų prisidėjo ir kartu visur keliavo didelis žmonių būrys. Žinia apie Jėzų pasklido toli, net iki Sirijos.

Praėjus šiek tiek laiko, Jėzus kai kuriems savo sekėjams suteikė galios gydyti sergančius ir išvaryti demonus. Jėzaus mokiniai, kartu su juo skelbdami gerąją naujieną, ėjo iš miesto į miestą ir iš kaimo į kaimą. Jiems padėjo ir jais rūpinosi nemažai moterų, tarp jų Marija Magdalietė, Joana ir Zuzana.

Pamokęs mokinius, kaip skelbti, Jėzus išsiuntė juos pas žmones. Skelbdami jie išvaikščiojo visą Galilėją, ir daugelis tapo Jėzaus mokiniais bei pasikrikštijo. Matydamas, kiek daug žmonių nori būti jo mokiniais, Jėzus palygino juos su pjūčiai prinokusiu lauku ir pasakė: „Prašykite Jehovos, kad atsiųstų daugiau darbininkų nuimti derliaus.“ Vėliau jis išsirinko 70 mokinių ir išsiuntė juos po du skelbti visoje Judėjoje, visokius žmones mokyti apie Dievo Karalystę. Sugrįžę mokiniai netvėrė džiaugsmu ir labai norėjo Jėzui papasakoti, kaip jiems sekėsi. Akivaizdu, Šėtonas negalėjo sustabdyti šio darbo.

Jėzus pasirūpino, kad jo mokiniai gerąją naujieną skelbtų ir po to, kai jis grįš į dangų. Savo mokiniams jis paliepė: „Skelbkite gerąją naujieną visoje žemėje. Mokykite žmones Dievo Žodžio ir krikštykite juos.“

„Aš ir kitiems miestams turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas“ (Luko 4:43).