Jėzus į žemę atėjo tam, kad paskelbtų gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Jehova norėjo, kad žmonės žinotų, ką nuostabaus Jėzus nuveiks būdamas Karaliumi. Todėl suteikė jam šventosios dvasios daryti stebuklus. Jėzus galėjo išgydyti bet kokią ligą. Kur tik jis nukeliaudavo, pas jį susirinkdavo ligoti žmonės, ir jis juos pagydydavo. Aklieji praregėdavo, kurtieji imdavo girdėti, luošieji imdavo vaikščioti, o demonų apsėstieji būdavo išlaisvinti. Kad pasveiktų, žmonėms užtekdavo tik paliesti Jėzaus drabužio kraštą. Jėzų nuolatos sekė minios žmonių. Ir jis niekada neatsisakydavo jiems padėti, net jei norėdavo pabūti vienumoje.

Kartą prie namų, kur Jėzus buvo apsistojęs, atnešė paralyžiuotą vyrą. Bet namuose buvo susirinkę tiek daug žmonių, kad vyro nebuvo įmanoma įnešti vidun. Todėl keli vyrai praardė stogą ir per skylę nuleido ligonį prie Jėzaus. Jėzus tam vyrui tarė: „Kelkis ir vaikščiok.“ Šis atsikėlė ir pradėjo vaikščioti. Aplinkiniai negalėjo tuo atsistebėti.

Kitą kartą, Jėzui įžengiant į vieną kaimą, dešimt raupsuotųjų iš tolo jam šaukė: „Jėzau, padėk mums!“ Anais laikais raupsuotam žmogui neleisdavo prie kitų prisiartinti. Vyrams Jėzus paliepė nueiti į šventyklą – padaryti tai, ką pagal Jehovos įstatymą turėjo daryti nuo  raupsų pagijęs žmogus. Jiems beeinant raupsai išnyko. Vienas iš vyrų, pamatęs, kad pagijo, grįžo pas Jėzų, jam dėkojo ir šlovino Dievą. Iš dešimties Jėzui padėkojo tik jis.

Viena moteris, serganti 12 metų, buvo pasiryžusi padaryti bet ką, kad pagytų. Minioje priėjusi Jėzui iš už nugaros, palietė jo drabužio kraštą. Tą pačią akimirką moteris pagijo! Jėzus paklausė: „Kas mane palietė?“ Nors ir labai išsigandusi, moteris priėjo ir viską jam pasakė. Jėzus švelniai jai tarė: „Dukterie, eik ramybėje.“

Vienas pareigūnas, vardu Jayras, maldavo Jėzų: „Ateik pas mane į namus. Mano dukrelė labai serga.“ Bet Jėzui nespėjus į Jayro namus ateiti, mergaitė numirė. Prie namų buvo susirinkusi didelė minia. Kartu su šeima jie gedėjo mergaitės. Jėzus pasakė: „Neverkite. Ji tik miega.“ Tada paėmė mergaitę už rankos ir pašaukė: „Mergaite, kelkis!“ Ir ji bemat atsikėlė! Mergaitės tėvams Jėzus paliepė duoti jai valgyti. Pabandyk įsivaizduoti, kokie laimingi tuo metu buvo mergaitės tėvai!