Fariziejai labai siekė padaryti kitiems įspūdį. Jie stengėsi daryti gerus darbus vien tam, kad žmonės tai pastebėtų. Jie melsdavosi viešose vietose, kur būtų kitų matomi. Fariziejai įsimindavo ilgas maldas ir kartodavo jas sinagogose bei gatvių sankirtose – ten, kur girdėdavo aplinkiniai. O Jėzus mokė elgtis priešingai. Jis sakė žmonėms: „Nesimelskite taip kaip fariziejai. Jie mano, kad Dievui patinka daugybė žodžių, bet tai netiesa. Melskitės taip, kad tik Jehova girdėtų. Nekartokite to paties per tą patį. Jehova nori, kad išsakytumėte jam, kaip iš tikrųjų jaučiatės.

Štai kaip melskitės: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas. Teateina tavo Karalystė. Tebūna  tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ Jėzus mokė, dėl ko dar turime kreiptis į Dievą: kad duotų maisto šiai dienai, kad atleistų mūsų nuodėmes, taip pat dėl asmeninių dalykų.

Jėzus sakė: „Nenustokite melstis. Prašykite savo Tėvą Jehovą gerų dalykų. Tėvai nori duoti gerų dalykų savo vaikui. Jeigu jūsų sūnus paprašytų duonos, argi duotumėte jam akmenį? Arba jei paprašytų žuvies, nejaugi duotumėte gyvatę?“

Paskui Jėzus paaiškino: „Jeigu jūs mokate duoti savo vaikams gerų dovanų, tai juo labiau jūsų Tėvas Jehova duos jums šventosios dvasios. Jums tereikia paprašyti.“ Ar tu darai, kaip Jėzus mokė? Dėl kokių dalykų Jehovai meldiesi tu?