Kiekvienais metais nisano 14 dieną žydai švęsdavo Paschą. Ši šventė jiems primindavo, kad Jehova išvadavo juos iš Egipto vergijos ir atvedė į Pažadėtąją žemę. 33 mūsų eros metais Jėzus drauge su savo apaštalais Paschą šventė Jeruzalėje, vieno namo aukštutiniame kambaryje. Vakarienės metu Jėzus pasakė: „Vienas iš jūsų mane išduos.“ Apaštalai labai nusiminė ir Jėzaus klausinėjo: „Kuris tai padarys?“ Jėzus atsakė: „Tas, kuriam duosiu duonos.“ Tada paėmė gabaliuką duonos ir davė Judui Iskarijotui. Šis, jį paėmęs, tuojau pat atsistojo ir išėjo.

Paskui Jėzus pasakė maldą, sulaužė paplotį duonos ir davė likusiems vienuolikai apaštalų. Jis sakė: „Valgykite šią duoną. Ji vaizduoja mano kūną, kurį už jus atiduosiu.“ Po to paėmė taurę vyno, pasimeldė ir davė apaštalams sakydamas: „Gerkite šio vyno. Jis vaizduoja mano kraują, kuris bus pralietas nuodėmėms atleisti. Pažadu, kad jūs drauge su manimi karaliausite iš dangaus. Kasmet valgykite tokią vakarienę, kad mane prisimintumėte.“ Jėzaus mokiniai taip daro iki pat šiol. Tas vakaras, kai jie susirenka, vadinamas Viešpaties vakariene.

 Po vakarienės apaštalai ėmė ginčytis, kuris iš jų yra svarbiausias. Bet Jėzus juos pamokė: „Tas, kuris tarp jūsų didžiausias, tebūna tarsi jauniausias, tarsi mažiausiai svarbus.“

„Jūs esate mano draugai, – tęsė Jėzus. – Papasakojau jums viską, ką mano Tėvas liepė jums papasakoti. Aš jau greitai eisiu pas Tėvą, grįšiu į dangų. O jūs pasiliksite pasaulyje. Žmonės žinos, kad esate mano mokiniai, jei vieni kitus mylėsite. Mylėkite vienas kitą, kaip kad aš jus mylėjau.“

Tada Jėzus meldėsi. Jis prašė Jehovos saugoti visus jo mokinius, prašė padėti jiems vieningai darbuotis. Be to, Jėzus meldė, kad Jehovos vardas būtų laikomas šventu. Paskui Jėzus kartu su apaštalais sugiedojo Jehovai giesmes ir išėjo į lauką. Prisiartino sunki valanda – Jėzų tuoj suims.