Kai Jėzus dar buvo su apaštalais aukštutiniame kambaryje, jiems sakė: „Šiandien jūs visi mane paliksite.“ Petras teigė: „Tik ne aš! Net jei visi tave paliktų, aš nė už ką nepasitrauksiu nuo tavęs.“ Bet Jėzus Petrui pasakė: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus pasakysi, kad manęs nepažįsti.“

Kai kariai Jėzų suėmė ir nuvedė į kunigo Kajafo namus, dauguma apaštalų pabėgo. Bet du apaštalai kartu su kitais žmonėmis sekė Jėzui iš paskos. Vienas iš jų buvo Petras. Jis įėjo į Kajafo namų kiemą ir atsistojo prie ugnies pasišildyti. Viena tarnaitė, šviesoje pamačiusi Petro veidą, pasakė: „Žinau tave! Tu buvai su Jėzumi!“

Petras atsakė: „Ne, nebuvau! Nesuprantu, apie ką tu kalbi!“ Tada nuėjo arčiau vartų. Netrukus jį pastebėjo kita tarnaitė ir aplinkiniams pasakė: „Šitas vyras buvo su Jėzumi!“ Petras paprieštaravo: „Aš Jėzaus net nepažįstu!“ Vienas vyras pasakė: „Tu tikrai vienas iš jų! Iš tavo tarmės aišku, kad esi galilėjietis, kaip ir Jėzus.“ Petras prisiekinėjo: „Aš jo nepažįstu!“

Tą pačią akimirką pragydo gaidys. Jėzus atsisuko ir pažvelgė į Petrą. Pamatęs Jėzaus žvilgsnį, Petras prisiminė savo Mokytojo žodžius. Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.

Tuo metu Kajafo namuose buvo susirinkę sinedriono nariai. Jie norėjo surengti Jėzui teismą. Kadangi jau buvo nusprendę jį nužudyti, dabar ieškojo tam priežasties. Bet jie nerado nieko, už ką galėtų pasmerkti Jėzų mirčiai. Galiausiai Kajafas Jėzaus tiesiai paklausė: „Ar tu esi Dievo Sūnus?“ Jėzus atsakė: „Taip, esu.“ Kajafas tarė: „Jis piktžodžiauja! Mums nebereikia jokių įrodymų.“ Teismas sutiko: „Šis žmogus turi mirti.“ Tada kai kurie vyrai ėmė trankyti Jėzui per veidą,  ant jo spjaudyti. Uždengę jam akis, jie mušė jį ir sakė: „Jei tu pranašas, pasakyk, kuris tau sudavė!“

Išaušus dienai jie nusivedė Jėzų į sinedriono salę ir dar kartą jo paklausė: „Ar tu esi Dievo Sūnus?“ Jėzus atsakė: „Patys sakote, kad aš esu.“ Tada jie apkaltino Jėzų piktžodžiavimu ir nuvedė pas romėnų valdytoją Poncijų Pilotą. Kas vyko toliau? Pažiūrėkime.