Aukštieji kunigai nuvedė Jėzų į romėnų valdytojo rūmus. Pilotas jų paklausė: „Kuo kaltinate šį vyrą?“ Jie atsakė: „Jis tvirtina, kad yra karalius.“ Tada Pilotas paklausė Jėzaus: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Mano Karalystė ne iš šio pasaulio.“

Paskui Pilotas nusiuntė Jėzų pas Galilėjos valdovą Erodą, kad šis išsiaiškintų, ar Jėzus kuo nors nusikalto. Nieko prieš Jėzų neradęs, Erodas parsiuntė jį atgal pas Pilotą. Tada Pilotas prabilo į žmones: „Nei Erodas, nei aš neradome nieko, už ką reikėtų šitą vyrą nubausti. Aš jį paleisiu.“ Bet minia šaukė: „Mirtis jam! Mirtis jam!“ Kariai nuplakė Jėzų botagu, spjaudė ant jo ir jį mušė. Uždėję jam ant galvos dygių šakelių vainiką, tyčiojosi: „Sveikas, žydų karaliau!“ Pilotas dar sykį kalbėjo žmonėms: „Šis vyras nepadarė nieko blogo.“ Žmonės vis tiek šaukė: „Ant stulpo jį!“ Taigi Pilotas atidavė Jėzų miniai, kad įvykdytų jam mirties bausmę.

Žmonės nuvedė Jėzų į vietą, vadinamą Golgota, ir ten prikalė jį prie stulpo. Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Žmonės iš jo šaipėsi sakydami: „Jei tu Dievo Sūnus, nuženk nuo stulpo! Išgelbėk save.“

Vienas šalia kabėjęs nusikaltėlis Jėzui tarė: „Prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę.“ Jėzus jam pažadėjo: „Su manimi būsi rojuje.“ Popiet kraštą apgaubė tamsa ir laikėsi tris valandas. Prie stulpo stovėjo keletas Jėzaus mokinių, taip pat jo motina Marija. Jėzus paliepė Jonui rūpintis Marija kaip savo paties motina.

Paskui Jėzus ištarė: „Atlikta!“ Jis nuleido galvą ir atsikvėpė paskutinį kartą. Tuomet smarkiai sudrebėjo žemė. Šventykloje perplyšo uždanga, skyrusi Šventąją ir  Šventų švenčiausiąją. Kariuomenės vadas pasakė: „Tikrai jis buvo Dievo Sūnus.“