1. Kadais mūsų Viešpats kalbėjo:

„Prinokę boluoja laukai.“

Pirmasis į pjūtį išėjo,

Juo pasekė ir mokiniai.

Dabar pats darbymetis žemėj –

Kaip niekad daug rankų reikės.

Laukų šeimininkas dėkingas bus,

Jei dirbsim visi iš širdies.

2. Jei mylime Dievą ir žmones,

Širdy teneblėsta liepsna.

Skubėkim! Suraskim vertuosius –

Artėja pjūties pabaiga.

Kokia neprilygstama laimė

Darbuotis išvien su Dievu!

Džiaugsmingi tad eikime į laukus.

Matysim, koks derlius gausus!