1. Viena knyga pasauly nuostabiausia,

Pilna gerumo, džiaugsmo ir vilties.

Tik atsiversk, – akims šviesybės gausi,

Pakels tave tarytum iš mirties!

Šią šventą knygą, Bibliją, parašė

Ranka žmonių, Jehovos įkvėptų.

Dvasia paakino, dvasia juos vedė,

Dvasia apreiškė daugel paslapčių.

2. Tad jie aprašė Viešpaties galybę –

Kaip jis padarė žemę ir erdves

Ir kaip žmogus, sukurtas amžinybei,

Iš rojaus pasitraukė vargo kęst,

Ir danguje kaip ginčijo Šmeižikas

Jehovos teisę būt Visavaldžiu.

Per tai pasaulis nuodėmėn įkrito,

Bet mūsų Dievas turi išeičių.

 3. O kaip džiugu – kiek permainų matyti!

Geri laikai ateina iš dangaus.

Dabar visiems skubėsim pasakyti,

Kad žmonės rojų prarastą atgaus.

Į mus prabyla puslapiai švenčiausi.

Mintims kiek peno! Širdžiai atgaiva.

Tad niekuomet skaityti nepaliausim,

Juk iš tiesų nuo Dievo ši knyga!