1. Tavo tobulas gerumas

Dvelkia žemėn iš dangaus,

Tyro džiaugsmo mus pripildo,

Dvasią pakelia žmogaus.

Nors nė vienas nesam vertas,

Nieko, Dieve, negaili.

Gerumu laikai apgaubęs,

Maloningas mums esi.

2. Tu sukūrei mūsų širdį –

Gebam jaust, atjaust kitus.

Kiek daug sykių jau patyrėm

Tavo meilę per draugus!

Pasidžiaugt drauge jie moka,

Paliūdėt, jei kas blogai.

Kiek gerumo ir švelnumo

Sutalpina jų darbai!

3. Tai, kas gera, maloninga,

Norim artimui daryt,

Ar kilmingas, ar vargingas, –

Nė vienam neatsakyt.

Tad palaimink mus, Jehova,

Savo dvasios daug išliek,

Nes gerumas, ši dorybė,

Gali viską nugalėt.