1, 2. a) Dėl ko Ezechielio kaimynai buvo suglumę? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Ką reiškė keistas pranašo elgesys?

 TARP ištremtų žydų, gyvenančių Babilonijoje, sparčiai plinta kalbos, kad Ezechielis pradėjo elgtis keistai. Visą savaitę jis sėdėjo ir tylėjo lyg amą praradęs. Paskui staiga pakilo, nuėjo į namus ir užsidarė. Vėliau išėjo į lauką, pasiėmė plytą ir, pasidėjęs priešais save, suglumusių kaimynų akivaizdoje ėmė ant jos kažką raižyti. Tada netardamas nė žodžio pradėjo statyti aplink ją miniatiūrinę sieną (Ez 3:​10, 11, 15, 24–26; 4:1, 2).

² Pasižiūrėti, kas vyksta, tikriausiai rinkosi vis daugiau žmonių. „Ką visa tai reiškia?“ – turbūt jie stebėjosi. Vėliau žydų tremtiniai sužinojo, kodėl Ezechielis elgiasi neįprastai. Šitaip jis pranašavo tautai kai ką baisaus – Jehova rengėsi išlieti ant jos savo rūstybę. Kas žydų laukė? Kuo tai reikšminga Dievo tarnams šiandien?

3, 4. a) Kokią trejopą Dievo bausmę Ezechielis vaizdžiai parodė? b) Kaip Ezechielis pavaizdavo Jeruzalės apgulą?

³ Maždaug 613 m. p. m. e. Jehova paliepė Ezechieliui vaizdžiai parodyti, kad jis rengiasi bausti Jeruzalę ir jos gyventojus trejopai: apgula, kentėjimais ir nuniokojimu. a Aptarkime visa tai detaliau.

⁴ Jeruzalės apgula. Jehova Ezechieliui paliepė: „Paimk plytą ir pasidėk priešais save. Ant jos nubraižyk Jeruzalės miestą. Pavaizduok jo apgulą.“ (Perskaityk Ezechielio 4:​1–3.) Plyta vaizdavo Jeruzalės miestą, o Ezechielis – babiloniečių kariuomenę, Jehovos bausmės įrankį. Pranašas turėjo aplink ją pastatyti miniatiūrinę sieną, supilti apgulos pylimą ir visur išdėstyti mūrdaužius. Visa tai rodė, kokias kovos priemones Jeruzalės priešai panaudos miestui pulti. Neįveikiamą babiloniečių galybę vaizdavo „geležies skarda“, kuria Ezechielis turėjo atsitverti nuo plytos. Tada pranašui reikėjo nutaisyti „prieš miestą rūstų veidą“. Visi šie kovos įvaizdžiai buvo „ženklas Izraelio namams“, kad nutiks tai, apie ką niekas nebūtų nė pagalvojęs. Jehova leis priešų kariuomenei apgulti Jeruzalę – jo tautos sostinę, kur stovi didingoji šventykla!

5. Kaip Ezechielis pavaizdavo ir nusakė, kas laukia Jeruzalės gyventojų?

⁵ Jeruzalės gyventojų kentėjimai. Jehova Ezechieliui liepė: „Įsipilk į vieną indą kviečių, miežių, pupų, lęšių, sorų ir speltos ir išsikepk iš jų duonos. [...] Kasdien atsversi 20 šekelių tos duonos ir valgysi ją nustatytu metu“ (Ez 4:​9–16). Šioje inscenizacijoje Ezechielis vaizdavo ne babiloniečių kariuomenę, o Jeruzalės gyventojus. Jo veiksmai reiškė, kad apgultame mieste išsibaigs maisto atsargos. Duoną teks kepti iš keisto produktų mišinio, kitaip tariant, žmonės valgys kas pakliūva. Kiek nuožmus tas badas bus? „Tėvas valgys savo sūnų, ir sūnus valgys savo tėvą“, – sakė Ezechielis, tarsi kreipdamasis į Jeruzalės gyventojus. Žmonės bus baisiai „sulysę dėl duonos ir vandens stygiaus“, galiausiai daugelį pakirs „mirtį nešančios bado strėlės“ (Ez 4:17; 5:10, 16).

6. a) Kokius du vaidmenis pranašiškoje scenoje Ezechielis vienu metu suvaidino? b) Ką reiškė Jehovos nurodymas plaukus nusiskusti, pasverti ir padalyti?

⁶ Jeruzalės nuniokojimas ir jos gyventojų žūtis. Šioje pranašiškoje scenoje Ezechielis suvaidino du vaidmenis. Viena, jis parodė, ką darys Jehova. Dievo palieptas, Ezechielis turėjo pasiimti „aštrų kalaviją“ ir pasinaudoti  juo kaip „kirpėjo skustuvu“. (Perskaityk Ezechielio 5:1, 2.) Taigi Ezechielis vaizdavo Jehovą su kalaviju rankoje. Jehova vykdydamas bausmę pasinaudos babiloniečių kariuomene tarsi kalaviju. Antra, pranašas pavaizdavo, ką patirs žydai. Jehova jam sakė: „Nusiskusk galvą ir barzdą.“ Kraštas bus lyg skustuvu nuskustas, liks be gyventojų. Ezechieliui, be to, buvo nurodyta: „Plaukus pasverk svarstyklėmis ir padalyk į tris dalis.“ Tai reiškė, kad bausmės niekas neišvengs.

7. Ką Ezechielis turėjo padaryti su trimis plaukų kuokštais ir ką tai reiškė?

 ⁷ Ką Jehova paliepė Ezechieliui padaryti su trimis plaukų kuokštais ir ką tai vaizdavo? (Perskaityk Ezechielio 5:​7–12.) Vieną kuokštą plaukų Ezechielis turėjo sudeginti „padėjęs ant miesto“ – tai reiškė, kad dalis jo gyventojų žus pačioje Jeruzalėje. Kitą pranašui buvo pasakyta išbarstyti „aplink miestą“ ir sukapoti kalaviju – dalis gyventojų žus už miesto. Trečią reikėjo paleisti pavėjui – nemažai žydų išsisklaidys po aplinkinius kraštus, bet ir ten, kaip sakė Jehova, juos pasivys kalavijas. Taigi net svetur jie neras ramybės.

8. a) Apie kokią viltį bylojo vienas Ezechielio atliktas veiksmas? b) Kaip žodžiai apie suvyniotus „kelis plaukų kuokštelius“ išsipildė?

⁸ Vis dėlto pranašaudamas tą negandą Jehova nepaliko izraelitų be vilties. Pranašui jis paliepė: „Kelis plaukų kuokštelius suvyniosi į savo drabužio klostes“ (Ez 5:3). Vadinasi, saujelė po svečius kraštus išsisklaidžiusių žydų bus išsaugota. Vėliau, praėjus 70 tremties metų, dalis jų turėjo sugrįžti iš Babilonijos į Jeruzalę (Ez 6:8, 9; 11:17). Ar ši pranašystės detalė išsipildė? Taip. Tai akivaizdu iš pranašo Agėjo žodžių, skirtų žydams, parkeliavusiems iš tremties (Ag 2:​1–3). „Senoliai, kurie buvo matę ankstesnius Namus“, tai yra Saliamono šventyklą, parvyko į gimtąjį kraštą (Ezr 3:12). Jehova, kaip ir buvo žadėjęs, pasirūpino, kad tauta vėl galėtų jam nekliudomai tarnauti. Plačiau apie tai rašoma šio leidinio 9 skyriuje (Ez 11:​17–20).

9, 10. Kuo Ezechielio pranašavimai reikšmingi mums ir kokių įvykių laukiame?

⁹ Kuo tie Ezechielio pranašavimai reikšmingi mums? Jie įkvepia pasitikėjimo, kad išsipildys visa, ką Dievo Žodis nusako būsiant netolimoje ateityje. Kokių įvykių laukiame? Tokių, kurie daugeliui nė į galvą neateitų.  Kaip senovėje Jehova pasitelkė priešų pajėgas Jeruzalei nubausti, taip dabar jis pasitelks žemės valdovus visoms neteisingoms religijoms sunaikinti (Apr 17:​16–18). Jeruzalės nuniokojimas tapo „neganda, kokios nėra buvę“. Mes irgi laukiame įvykių, kokių „nėra buvę“ – „didelio suspaudimo“ ir Armagedono karo (Ez 5:9; 7:5; Mt 24:21).

¹⁰ Dievo Žodis rodo, kad žlugus klaidingoms religinėms organizacijoms jų nariai, baimės apimti, drauge su visais kitais ieškos saugios vietos pasislėpti (Zch 13:​4–6; Apr 6:​15–17). Bus panašiai kaip su tais senovės Jeruzalės gyventojais, apie kuriuos kalbėjome  7 pastraipoje. Nors po miesto žlugimo jie išliko gyvi ir buvo išsklaidyti „pavėjui“, iš paskos Jehova paleido „kalaviją, kad [juos] vytųsi“ (Ez 5:2). Sunaikintų religijų nariai neapsisaugos nuo Jehovos „kalavijo“ jokioje slėptuvėje. Jie, kaip ir visi kiti Dievui neklusnūs žmonės, žus per Armagedoną (Ez 7:4; Mt 25:​33, 41, 46; Apr 19:15, 18).

11, 12. a) Kaip turėtume žiūrėti į tarnybą žinodami, kokius įvykius išpranašavo Ezechielis? b) Kaip ateityje gali pasikeisti mūsų skelbiama žinia?

¹¹ Suprasdami, kokius grėsmingus įvykius nusako ši pranašystė, kaip turėtume žiūrėti į savo tarnybą? Privalome veikti uoliai, be atidėliojimų. Stenkimės mokyti žmones tiesos apie Dievą, kad ir jie taptų jo tarnais. Juk laiko vykdyti Jėzaus paliepimą „darykite mano mokiniais visų tautų žmones“ liko labai nedaug (Mt 28:19, 20; Ez 33:​14–16). Kai bausmės „lazda“ (žmonių valdžios) smogs religijoms, išgelbėjimo žinios nebeskelbsime (Ez 7:10). Kaip Ezechielis kurį laiką negalėjo praverti burnos ir skelbti pranašysčių, taip ir mes būsime tarsi „nebyliai“ – nebegarsinsime gerosios naujienos (Ez 3:26, 27; 33:21, 22). Kai neteisingos religijos bus pašalintos, žmonės, apimti nevilties, „teirausis, ar pranašas negavo kokio regėjimo“, tačiau nebeišgirs nieko, kas padėtų jiems išsigelbėti (Ez 7:26). Semtis Kristaus mokymų ir tapti jo sekėju tada bus per vėlu.

¹² Tačiau mes ir toliau skleisime žinią. Kokią? Prasidėjus didžiajam suspaudimui, matyt, imsime skelbti teismo nuosprendį. Nedorai visuomenei tai bus sunki neganda, tarsi kokia ledo luitų kruša. Ši žinia bus ženklas, kad pasauliui ateina galas (Apr 16:21).

13. Kodėl Jehova liepė Ezechieliui gulėti ant kairiojo šono, paskui ant dešiniojo?

¹³ Ezechielis ne tik pavaizdavo, kaip Jeruzalė bus sunaikinta. Jis taip pat išpranašavo, kada tai įvyks. Jehova jam liepė ant kairiojo šono gulėti 390 dienų, paskui ant dešiniojo – 40 dienų (reikia manyti, Ezechielis gulėdavo dalį dienos). Kiekviena diena reiškė vienus metus. (Perskaityk Ezechielio 4:​4–6; Sk 14:34.) Iš jų skaičiaus buvo galima spręsti, kuriais metais Jeruzalę ištiks pražūtis. Tos 390 „Izraelio namų kaltės“ dienų, matyt, prasidėjo 997 m. p. m. e., kai 12 Izraelio giminių suskilo į dvi karalystes (1 Kar 12:​12–20). O 40 Judo kaltės dienų tikriausiai prasidėjo 647 m. p. m. e., kai Jeremijas gavo užduotį aiškiai įspėti Judo karalystę apie būsimą pražūtį (Jer 1:​1, 2, 17–19; 19:3, 4). Taigi ir vienas,  ir kitas laikotarpis užsibaigė 607 m. p. m. e. – kaip tik tada, kai Jeruzalė buvo sugriauta. Jehovos ištartas žodis išsipildė. b

14. a) Kodėl Ezechielis neabejojo, kad savo pažadus Jehova išpildys nustatytu laiku? b) Kas turėjo dėtis Jeruzalėje iki pat jos sugriovimo?

¹⁴ Tuo metu, kai Ezechieliui buvo liepta gulėti 390 ir 40 dienų, jis galbūt nenuvokė, kada tiksliai Jeruzalei ateis galas. Tačiau metams bėgant pranašas ne kartą perspėjo žydus, kad Jehova įvykdys jiems teismo nuosprendį. „Ateina galas, tikrai ateina“, – skelbė jis. (Perskaityk Ezechielio 7:​3, 5–10.) Ezechielis nė kiek neabejojo, kad Jehova nepavėluos įvykdyti savo pažadų (Iz 46:10). Jis taip pat nusakė, kad dar iki sugriovimo Jeruzalę „vargins nelaimė po nelaimės“ – pakriks visuomeninis ir religinis gyvenimas, žlugs šalies valdžia (Ez 7:​11–13, 25–27).

15. Kokie Ezechielio pranašystės žodžiai ėmė pildytis nuo 609 m. p. m. e.?

¹⁵ Praėjus keliems metams nuo tada, kai Ezechielis paskelbė apie būsimą Jeruzalės žlugimą, pranašystė ėmė pildytis. 609 m. p. m. e. Ezechielis sužinojo, kad Jeruzalė puolama. Trimito garsai kvietė žmones ginti savo miestą, tačiau, kaip Ezechielis ir buvo sakęs, nė vienas nėjo į mūšį (Ez 7:14). Kodėl gyventojai babiloniečiams nesipriešino? Gal kai kurie manė, kad Jehova ateis jų gelbėti. Juk kadaise jis taip ir padarė, kai asirai grasino užimti sostinę. Tąsyk Jehovos angelas išžudė didumą asirų karių (2 Kar 19:32). Tačiau dabar angelai Jeruzalės negelbėjo. Netrukus apgultas miestas buvo lyg katilas, pastatytas ant ugnies, o jo gyventojai – tarsi mėsa tame katile (Ez 24:​1–10). Apgulta Jeruzalė pusantrų metų kentė baisią agoniją ir galiausiai krito.

16. Ką stengiamės daryti žinodami, kad Jehova nesuvėluos įvykdyti nuosprendžio?

¹⁶ Kuo ši Ezechielio pranašystė reikšminga mums? Ar ji siejasi su mūsų skleidžiama žinia? Ar šiandien žmonės į Dievo žodžius reaguoja panašiai kaip Ezechielio amžininkai? Jehova yra nustatęs laiką, kada sunaikins klaidingas religijas, ir jis tikrai neuždels (2 Pt 3:9, 10; Apr 7:​1–3). Mes, aišku, tos datos nežinome. Tačiau kaip ir Ezechielis nepaliaujame žmonėms sakyti: „Ateina galas, tikrai ateina.“ Kodėl šį įspėjimą turime vis kartoti? Dėl tos pačios priežasties, kaip ir Ezechielis. c Dauguma žmonių, kuriems jis skelbė žinią, kad Jeruzalės laukia  galas, tuo netikėjo (Ez 12:27, 28). Vis dėlto kai kurie į Babiloniją ištremti žydai pasirodė esą doros širdies. Jie vėliau grįžo į savo gimtąjį kraštą (Iz 49:8). Panašiai ir šiandien daugelis žmonių nenori nė girdėti, kad šiam pasauliui ateina galas (2 Pt 3:3, 4). Tačiau kol tebėra Dievo malonės metas ir kol kiekvienas gali išsigelbėti, stengiamės žmonėms padėti, rodome kelią į gyvenimą (Mt 7:13, 14; 2 Kor 6:2).

17. Kaip žmonės elgsis per didįjį suspaudimą?

¹⁷ Ezechielio žodžiai „nė vienas neina į mūšį“, pasakyti apie apgultos Jeruzalės gyventojus, rodo, kad puolamų religinių organizacijų net ir jų nariai negins. Kai pamatys, kad pagalbos šauksmas „Viešpatie, Viešpatie“ lieka be atsako, jiems rankos nukars ir jie šiurps iš baimės (Ez 7:​3, 14, 17, 18; Mt 7:​21–23). Kas dar rašoma  pranašystėje? (Perskaityk Ezechielio 7:​19–21.) Jehova sako: „Savo sidabrą jie išmes į gatvę.“ Įvykiai, dėjęsi senovės Jeruzalėje, vaizdžiai pailiustruoja, ką žmonės suvoks didžiojo suspaudimo metu – kad pinigai neišgelbės nuo artėjančios nelaimės.

18. Apie ką mus skatina pamąstyti Ezechielio pranašystė?

¹⁸ Ar šioje Ezechielio pranašystėje neįžvelgi pamokos? Argi ji nerodo, kam turi skirti pirmenybę? Prisimink: Jeruzalės gyventojai dėl savo prioritetų persigalvojo tik tada, kai pamatė, kad miestui ir jų gyvybei atėjo galas ir joks turtas neišgelbės. Visas savo gėrybes jie išmetė lauk ir puolė teirautis, „ar pranašas negavo kokio regėjimo“, tačiau buvo per vėlu (Ez 7:26). O mes gerai suvokiame, kad šio nedoro pasaulio dienos jau suskaičiuotos. Tikėdami Dievo pažadais atsidedame tam, kas išties svarbu. Kraunamės dvasinį turtą, nes jis niekada netaps bevertis ir jo tikrai neteks išmesti į gatvę. (Perskaityk Mato 6:​19–21, 24.)

19. Ką daryti mus įkvepia pranašo Ezechielio pavyzdys?

¹⁹ Apibendrinkime, kokią reikšmę mums turi Ezechielio pranašystės apie Jeruzalės žlugimą. Jos byloja, kad laiko padėti kitiems tapti Dievo tarnais liko mažai. Todėl tarnyboje darbuojamės be atidėliojimų. Džiaugiamės, kai mūsų studijuotojas pamilsta dangiškąjį Tėvą Jehovą ir jam pasiaukoja. Tačiau net tuos, kurie neįsiklauso į skelbiamą žinią, perspėjame, kaip ir Ezechielis senovėje: „Ateina galas, tikrai ateina“ (Ez 3:19, 21; 7:6). Patys irgi esame pasiryžę visada kliautis Jehova ir pirmenybę skirti jo tarnybai ir garbinimui (Ps 52:7, 8; Pat 11:28; Mt 6:33).