1–3. Dėl ko sielvartauja Ezechielis ir kokias pranašystes užrašo?

 ŠTAI jau eina šešti metai, kai Ezechielis gyvena tremtyje, už šimtų kilometrų nuo išsiilgtojo Judo krašto. a Gimtinėje jau kurį laiką vis keičiasi karaliai. Pranašas sielvartauja, kad tarp jų taip ir neatsiranda nė vieno doro.

² Ezechielis gimė įpusėjus Jošijo valdymui. Šio Dievui ištikimo karaliaus įsakymu Judo krašte buvo išnaikinti stabai ir žmonės įpareigoti garbinti savo Dievą Jehovą. Tokiu šalies valdovu Ezechielis tikriausiai žavėjosi (2 Met 34:​1–8). Deja, Jošijui mirus jo geri darbai nebebuvo tęsiami. Dauguma paskesnių karalių garbino svetimus dievus, todėl tauta vėl klimpo į dvasinio ir moralinio sugedimo liūną. Ar buvo vilties, kad padėtis pasikeis? Be abejo.

³ Jehova įkvėpė savo ištikimą tarną Ezechielį užrašyti kelias pranašystes apie Mesiją – būsimąjį Valdovą ir Ganytoją, kuris visam laikui grąžins žmones prie Jehovos  ir rūpestingai prižiūrės jo aveles. Tas pranašystes derėtų kruopščiai patyrinėti, nes jų išsipildymas laiduoja mums amžiną gyvenimą. Dabar aptarkime visas keturias Ezechielio užrašytas pranašystes apie Mesiją.

4. Kokią pranašystę Jehova įkvėpė Ezechielį užrašyti ir kuo ją pradėjo?

⁴ Maždaug 612 m. p. m. e. Ezechielį „pasiekė Jehovos žodis“ ir tada jis užrašė pranašystę, atskleidžiančią, kiek aprėps Mesijo valdymas ir kodėl jo valdžia verta pasitikėjimo. Pirmiausia Jehova per Ezechielį užmena pranašišką mįslę, iliustruojančią Judo valdovų neištikimybę. Ji rodė, kad atėjus metui į sostą sės doras Jehovos pateptas Karalius (Ez 17:1, 2).

5. Atpasakok Jehovos užmintą mįslę.

⁵ Perskaityk Ezechielio 17:​3–10. Mįslė tokia: „didžiulis erelis“ nuskynė pačioje kedro viršūnėje esantį ūglį ir nunešęs pasodino „viename pirklių mieste“. Paskui „paėmęs iš to krašto sėklą“ pasėjo derlingame lauke „prie sraunių vandenų“. Sėkla sudygo ir išaugo „į neaukštą vynmedį“. Bet štai atskrido kitas „erelis – didžiulis, plačiasparnis“. Vynmedis savo šaknis ėmė leisti link antrojo erelio: norėjo būti persodintas į kitą gerai drėkinamą žemę. Jehova tokius vynmedžio veiksmus pasmerkė ir pasakė, kad šis nudžius ir bus su šaknimis išrautas.

6. Ką ši mįslė reiškia?

⁶ Ką ši mįslė reiškia? (Perskaityk Ezechielio 17:​11–15.) Pirmasis „didžiulis erelis“ – karalius Nebukadnecaras – 617 m. p. m. e. apgulė Jeruzalę. Jis „nuskynė aukščiausiai esantį ūglį“, tai yra Judo karalių Jehojachiną, ir išvedė jį į „pirklių miestą“ Babiloną. Jeruzalėje į sostą jis pasodino kitą karališkąją „to krašto sėklą“, Zedekiją. Šis buvo prisaikdintas Dievo vardu ir įsipareigojo likti ištikimas Babilono valdovui (2 Met 36:13). Bet paskui Zedekijas priesaiką sulaužė ir sukilo prieš Babiloną. Jis kreipėsi pagalbos į antrąjį „erelį“ – Egipto faraoną, – tačiau nieko nepešė. Jehova tą priesaikos laužytoją, neklusnų karalių Zedekiją, pasmerkė (Ez 17:​16–21). Galiausiai šis neteko sosto ir išvestas į Babiloną kalėjo ten iki pat mirties (Jer 52:​6–11).

7. Ko iš šios pranašiškos mįslės pasimokome?

⁷ Ko iš šios pranašiškos mįslės pasimokome? Pirma, Jehovos tarnas privalo laikytis duoto žodžio. „Sakykite ‘taip’, jei tikrai yra ‘taip’, ir ‘ne’, jeigu yra ‘ne’“, –  mokė Jėzus (Mt 5:37). Jeigu kada nors, pavyzdžiui, liudijant teisme, tau tektų prisiekti Dievo akivaizdoje, kad sakysi tiesą, tokia priesaika būtų labai rimtas dalykas. Antra, nesudėkime vilčių į netobulą, mirtingą žmogų. Biblija pataria: „Nepasitikėkite didžiūnais nei žmogaus sūnum, kuris išgelbėti negali“ (Ps 146:3).

8–10. Kokiais įvaizdžiais Jehova nusakė būsimą Mesijo valdymą ir kaip ši pranašystė išsipildė? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Pranašystė apie Mesiją. Didingas kedras“.)

⁸ Vis dėlto yra vienas Valdovas, kuriuo galime visiškai pasikliauti. Toliau kalbėdamas tos mįslės įvaizdžiais Jehova pranašauja apie būsimąjį Mesiją.

⁹ Kas pranašystėje sakoma? (Perskaityk Ezechielio 17:​22–24.) Kad Jehova imsis veiksmų. Jis pareiškė: „Nuskinsiu nuo didingo kedro viršūnės ūglį [...] ir pasodinsiu ant aukšto ir didingo kalno.“ Tas ūglis leis šakas, išaugs „į didingą kedrą“ ir po juo gyvens „visokiausi paukščiai“. Tada „visi laukų medžiai“ sužinos: šį didingą medį užaugino pats Jehova.

¹⁰ Kaip pranašystė išsipildė? Jehova nuskynė „nuo didingo kedro“, Dovydo karališkosios linijos, „ūglį“ – savo Sūnų Jėzų Kristų – ir pasodino „ant aukšto ir didingo kalno“, dangiškojo Siono (Ps 2:6; Jer 23:5; Apr 14:1). Jėzų, priešų laikytą „menkiausiu žmogumi“, Jehova išaukštino – jam atidavė „jo tėvo Dovydo sostą“ (Dan 4:17; Lk 1:32, 33). Tarsi didingas, virš žemės iškilęs kedras, šis Dievo pateptas Karalius valdys visą žmoniją ir laimins ją gerove. Jėzus išties yra pasitikėjimo vertas Valdovas. Jo Karalystėje, lyg didingo kedro šakų ūksmėje, Dievui klusnūs žmonės „gyvens saugiai“ ir jiems „nereikės bijoti nelaimės“ (Pat 1:33).

11. Ko mus pamoko pranašystė apie „gležną ūglį“, išaugusį į „didingą kedrą“?

¹¹ Ko pranašystė pamoko? Nuostabi pranašystė apie „gležną ūglį“, išaugusį į „didingą kedrą“, verčia susimąstyti, kuo mes pasitikime. Manyti, kad žmonių valdžios ir jų karinė galia laiduos tikrą saugumą, neprotinga. Saugūs būsime tik tada, jeigu kliausimės Mesiju, Karaliumi Jėzumi Kristumi. Šis išmintingas Valdovas ir jo dangiškoji vadovybė yra vienintelė žmonijos viltis (Apr 11:15).

12. Kaip Jehova patikino, kad savo sandoros su Dovydu neatšaukė?

¹² Dievui paaiškinus pranašišką mįslę apie du erelius, Ezechielis suprato, kad neištikimas Dovydo dinastijos karalius Zedekijas neteks sosto ir bus išvestas į Babilono  nelaisvę. Pranašas, ko gero, svarstė: „O kaip dėl Dievo sandoros su Dovydu? Juk jis pažadėjo, kad karalius iš Dovydo linijos valdys amžinai?“ (2 Sam 7:12, 16). Jeigu toks klausimas Ezechieliui kilo, atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Maždaug 611 m. p. m. e., einant septintiesiems tremties metams, kai Zedekijas tebevaldė Jude, Ezechielį vėl pasiekė „Jehovos žodis“ (Ez 20:2). Jehova siuntė pranašą perduoti Izraelio seniūnams kitą pranašystę apie Mesiją. Iš jos paaiškėjo, kad Dievas savo sandoros su Dovydu neatšaukė. Priešingai, jis pareiškė, kad ateityje atiduos karaliaus sostą „turinčiam teisę valdyti“, vadinasi, palikuoniui iš Dovydo linijos.

13, 14. Kas išpranašauta Ezechielio 21:​25–27 ir kaip ši pranašystė išsipildė?

¹³ Kas pranašystėje sakoma? (Perskaityk Ezechielio 21:​25–27.) Jehova Ezechielio lūpomis „nedoram [...] Izraelio vadui“ paskelbė, kad jam priartėjo bausmės metas. Karaliaus valdžios ženklus, „turbaną ir vainiką“, Zedekijui  teks nusiimti. Jehovos nutarimu „žemakilmis bus išaukštintas, kilmingasis – pažemintas“. Taigi valdžia kurį laiką liks „žemakilmio“ rankose. Paskui ateis „turintis teisę valdyti“ ir Jehova jį pasodins į karaliaus sostą.

¹⁴ Kaip pranašystė išsipildė? 607 m. p. m. e., kai babiloniečiai sugriovė Judo sostinę Jeruzalę ir išsivedė į nelaisvę karalių Zedekiją, „kilmingasis“ – Judo karalystė – buvo pažemintas. Taip Jeruzalėje nebeliko Dovydo dinastijos valdovo. Iškilo „žemakilmis“ – kitataučiai, ir jiems buvo leista kurį laiką pasaulyje viešpatauti. Tas metas, arba „tautoms skirti laikai“, baigėsi 1914­-aisiais, kai karaliumi Jehova paskyrė Jėzų Kristų (Lk 21:24). Jis buvo palikuonis, „turintis teisę valdyti“, nes kilo iš karaliaus Dovydo linijos b (Pr 49:10). Šitaip Dievas įvykdė Dovydui duotą tvirtą pažadą, kad vienas iš jo įpėdinių visam laikui gaus Karalystės valdžią (Lk 1:32, 33).

15. Kodėl galime visiškai pasitikėti savo Karaliumi Jėzumi?

 ¹⁵ Ko pranašystė pamoko? Kad savo Karaliumi Jėzumi Kristumi galime visiškai pasitikėti. Kodėl? Pasaulio vadovai į aukštus postus paprastai išrenkami žmonių, kai kas valdžią net užgrobia, o Jėzų pasirinko Jehova. Būtent Dievas suteikė jam „valdžią, garbę ir karalystę“, todėl Jėzus yra teisėtas Valdovas (Dan 7:13, 14). Tikrai yra pagrindas kliautis šiuo Karaliumi.

16. Kaip Jehova žiūri į savo aveles ir kokie buvo „Izraelio ganytojai“ Ezechielio laikais?

¹⁶ Jehova, Didysis Ganytojas, labai rūpinasi savo „ganyklos avimis“ – žmonėmis, kurie jį garbina (Ps 100:3). Jų priežiūrą Dievas paveda pareigingiems vyrams ir atidžiai stebi, kaip šie su jo kaimene elgiasi. Galima numanyti, ką Jehova jautė širdyje anuomet, Ezechielio laikais, matydamas „Izraelio ganytojų“ sugedimą. „Valdote jas su šiurkštumu, – Dievas sakė tiems savavaliautojams. – Esate joms žiaurūs.“ Taigi Jehovos avelės labai kentėjo, daugelis izraelitų net nustojo jam tarnavę (Ez 34:​1–6).

17. Kaip Jehova vadavo savo avis?

¹⁷ Ką Jehova nusprendė daryti? „Pareikalausiu, kad jie už mano avis atsiskaitytų, – pareiškė jis. – Ištrauksiu savo avis jiems iš nasrų“ (Ez 34:10). Jehova visada laikosi duoto žodžio (Joz 21:45). 607 m. p. m. e. jis leido babiloniečiams įsiveržti į kraštą ir atimti valdžią iš tų įžūlių, savanaudžių ganytojų. Praėjus septyniems dešimtmečiams Dievas išvadavo romius tarsi avys savo tarnus. Jie grįžo iš Babilono į gimtąjį kraštą ir vėl tarnavo tikrajam Dievui. Vis dėlto jie nebuvo visiškai saugūs, nes pasaulyje tebeviešpatavo žmonių valdovai. „Tautoms skirti laikai“ turėjo trukti dar daug šimtmečių (Lk 21:24).

18, 19. Kokią pranašystę Ezechielis užrašė 606 m. p. m. e.? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

¹⁸ 606 m. p. m. e., praėjus maždaug metams po Jeruzalės sugriovimo, kai izraelitų dar laukė septyni tremties dešimtmečiai, Jehova įkvėpė Ezechielį užrašyti svarbią pranašystę. Didysis Ganytojas pažadėjo pasirūpinti savo brangia kaimene. Toje pranašystėje nusakyta, kaip Mesijas ganys Jehovos avis.

¹⁹ Kas pranašystėje rašoma? (Perskaityk Ezechielio 34:​22–24.) Apie savo avis Dievas pasakė: „Duosiu joms vieną ganytoją, savo tarną Dovydą.“ Žodžiai „vienas ganytojas“ ir vienaskaitos daiktavardis „tarnas“ leidžia suprasti, kad į Dovydo sostą visam laikui sės vienas jo dinastijos  atstovas ir jo nebepakeis niekas kitas. Tas Valdovas ganys Dievo aveles ir bus jų vedlys. Jehova sudarys su jomis „taikos sandorą“. Dievo „palaiminimas kris kaip lietus“ ir jo tarnai klestės, džiaugsis tikru saugumu, taika ir visokeriopa gerove. Net tarp žmonių ir gyvūnų vyraus santarvė (Ez 34:​25–28).

20, 21. a) Kaip išsipildė Jehovos pranašystė apie jo „tarną Dovydą“? b) Ką reiškia, kad Jehova sudarys su savo avimis „taikos sandorą“?

²⁰ Kaip pranašystė išsipildė? „Savo tarnu Dovydu“ Dievas pranašiškai pavadino Jėzų – Dovydo palikuonį, turintį teisę valdyti (Ps 89:35, 36). Jėzus ir parodė esąs „gerasis ganytojas“, nes už savo aveles atidavė gyvybę (Jn 10:14, 15). Dabar, būdamas danguje, jis ir toliau prižiūri Dievo kaimenę (Hbr 13:20). 1914 metais Jehova pasodino Jėzų į sostą ir patikėjo jam atsakomybę globoti jo avis žemėje. Netrukus po to, 1919­-aisiais, naujasis Karalius paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“ maitinti jo „šeimynykščių“ – visų Dievo ištikimų garbintojų, turinčių dangiškąją arba žemiškąją viltį (Mt 24:​45–47). Kristaus vadovaujamas, ištikimas vergas sočiai aprūpina mus dvasiniu maistu. Šitaip prižiūrimi džiaugiamės vienybe ir saugumu, tarsi gyventume dvasinių gėrybių rojuje.

²¹ Kuo mums reikšmingi Ezechielio pranašiški žodžiai apie „taikos sandorą“ ir palaiminimų lietų? Jie rodo, kad ateityje Jehova žemę laimins itin dosniai. Ji taps rojumi ir Dievo kaimenės avims niekad nebegrės karai, badas, ligos, nebereikės bijoti piktadarių ar plėšrūnų (Iz 11:​6–9; 35:5, 6; 65:​21–23). Žmonės visą amžinybę „gyvens saugiai ir niekas jų negąsdins“ (Ez 34:28). Argi ne nuostabu?

22. Kaip Jėzus rūpinasi Jehovos avimis ir kaip vyresnieji gali sekti jo pavyzdžiu?

²² Ko pranašystė pamoko? Jėzui, kaip ir jo Tėvui, labai rūpi, kad kaimenė nieko nestokotų. Mūsų Karalius, gerasis ganytojas, žiūri, kad jo Tėvo avys gautų sotaus dvasinio maisto, jaustųsi saugiai ir kad tarp jų vyrautų santarvė. Kaip gera būti globojamiems tokio Valdovo! Vyresniesiems, paskirtiems prižiūrėti avis, privalu mokytis iš Jėzaus. Jie turi ganyti kaimenę „noriai, kaip Dievui patinka, [...] su atsidavimu“ ir rodyti visiems pavyzdį (1 Pt 5:2, 3). Nė su vienu Jehovos tarnu nevalia elgtis šiurkščiai. Atminkime, ką Ezechielio dienomis jis pasakė apie negailestingus Izraelio ganytojus: „Pareikalausiu,  kad jie už mano avis atsiskaitytų“ (Ez 34:10). Didysis Ganytojas ir jo Sūnus akylai stebi, kaip su jų avimis elgiamasi.

23. Ką Jehova savo tautai pažadėjo ir kaip tą pažadą išpildė?

²³ Jehova nori, kad jo tarnai būtų vieningi, todėl išpranašavo sutelksiąs juos draugėn. Dievas liepė Ezechieliui paimti du pagalius ir sudėti vieną su kitu – tarsi būtų nebe du, o vienas pagalys. Tai reiškė, kad Jehova surinks dviejų giminių Judo karalystės ir dešimties giminių Izraelio karalystės žmones ir suburs juos į „vieną tautą“ (Ez 37:​15–23). Ši pranašystė išsipildė 537 m. p. m. e., kai Dievas parvedė izraelitus iš nelaisvės į Pažadėtąją žemę. c Ta vienybė buvo kur kas didesnės, patvarios Dievo tarnų vienybės įvaizdis. Per Ezechielį Jehova pažadėjo, kad būsimasis Valdovas jo garbintojus visoje žemėje susaistys nepertraukiamais vienybės saitais.

24. Ką Jehova pasakė apie Mesiją ir koks bus šio Karaliaus valdymas?

²⁴ Kas pranašystėje sakoma? (Perskaityk Ezechielio 37:​24–28.) Jehova, vėl pavadinęs Mesiją žodžiais „mano  tarnas Dovydas“, „vienas ganytojas“ ir „vadas“, paskui prabyla apie jį kaip apie „karalių“ (Ez 37:22). Kiek truks to Karaliaus valdymas? Jis bus „amžinas“, niekada nesibaigs. d Be to, jam valdant klestės vienybė. Visi pavaldiniai „laikysis [...] įstatymų“ ir draugiškai sugyvens. Svarbiausia, dar artimesnis taps žmonių ryšys su savo Kūrėju. Jehova pažadėjo: „Sudarysiu su jais taikos sandorą [...], aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta [...], ir mano šventykla amžinai stovės tarp mano žmonių.“

25. Kaip pranašystė apie Mesijo karaliavimą pildosi?

²⁵ Kaip pranašystė pildosi? 1919 metais Dievas savo ištikimus šventąja dvasia pateptus tarnus subūrė į bendruomenę ir paskyrė jiems „vieną ganytoją“ – Karalių Jėzų Kristų. Vėliau prie jų prisidėjo ir „milžiniška minia žmonių iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų“ (Apr 7:9). Jie visi tapo „viena kaimene“, vedama „vieno ganytojo“. Tiek pateptieji, tiek „kitos avys“ klusniai laikosi Jehovos įstatymų (Jn 10:16). Todėl ši pasaulinė brolija džiaugiasi dvasine gerove. Jehova laimina savo tarnus santaika ir jie šlovina jį sutartinai, lyg susirinkę vienoje šventovėje.  Mums garbė tarnauti visatos Kūrėjui, trokštame tai daryti ištisą amžinybę.

26. Kaip tu gali prisidėti prie pasaulinės brolijos vienybės?

²⁶ Ko pranašystė pamoko? Mes suprantame, kad galimybė drauge su savo tikėjimo broliais ir sesėmis vieningai garbinti Jehovą nėra savaiminis dalykas. Kiekvienas esame įpareigotas tą vienybę puoselėti. Turime vienaip mąstyti ir veikti darniai (1 Kor 1:10). Todėl sotinamės tuo pačiu dvasiniu maistu, visi laikomės Biblijoje nustatytų elgesio normų ir dirbame gyvybiškai svarbų Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbą. O labiausiai mūsų tarpusavio ryšį stiprina meilė. Jos skatinami rodome vienas kitam atjautą, gailestingumą, atlaidumą bei kitas gražias savybes ir taip puoselėjame vienybę. „Meilė, – rašoma Biblijoje, – yra tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:​12–14; 1 Kor 13:​4–7).

27. a) Kuo tau brangios Ezechielio knygoje užrašytos pranašystės apie Mesiją? b) Ką aptarsime tolesniuose knygos skyriuose?

²⁷ Taigi Ezechielio užrašytos pranašystės apie Mesiją labai vertingos. Jos padeda išsiaiškinti, kas turi „teisę valdyti“ ir kodėl mūsų Karalius Jėzus Kristus nusipelno meilės ir visiško pasitikėjimo. Taip pat sužinome, kad šio rūpestingo ganytojo globojami džiaugsimės tarpusavio santarve visą amžinybę. Kokie dėkingi Dievui esame už tokį puikų Karalių! Atminkime: pranašystės apie Mesiją neatsiejamos nuo temos, plėtojamos visoje Ezechielio knygoje – kad Jehova per Jėzų suburs savo tarnus draugėn ir jie vėl garbins jį taip, kaip dera (Ez 20:41). Kas dar apie tai atskleidžiama Ezechielio knygoje, pasigilinsime tolesniuose skyriuose.