Anksčiau savo leidiniuose rašėme, kad atsimetusi nuo Dievo Jeruzalė buvo krikščionijos pirmavaizdis. Krikščionijoje, kaip ir Judo sostinėje, išties paplitusios nedorybės ir stabmeldystė. Tačiau pastaruoju metu mūsų publikacijose, įskaitant šią knygą, nebenagrinėjama įvaizdinė pranašystės reikšmė, jeigu ji nėra aiškiai atskleista pačioje Biblijoje. Taigi, ar turime kokį pagrindą teigti, kad Jeruzalė buvo krikščionijos pirmavaizdis? Ne.

Apsvarstykime keletą faktų. Jeruzalė kadaise buvo teisingo garbinimo centras ir tik vėliau jos gyventojai atsimetė nuo Dievo. O krikščionijos bažnyčios niekada negarbino Dievo taip, kaip dera. Krikščionija susiformavo IV m. e. amžiuje ir nuo pat pradžių mokė klaidingų doktrinų.

Be to, nors Jeruzalę babiloniečiai sugriovė, vėliau tas miestas Jehovos malonę atgavo. Dievas ten ir vėl buvo garbinamas kaip dera. O krikščionijos Jehova niekada nelaimino. Per didįjį suspaudimą ši klaidatikė bus sunaikinta ir niekada nebepakils iš pelenų.

Kokią tad galime daryti išvadą? Matydami, kaip Biblijos pranašystės pildėsi neištikimajam Jeruzalės miestui, kartais sakome, kad panašūs dalykai vyksta ir krikščionijos pasaulyje. Tačiau vadinti Jeruzalę krikščionijos pirmavaizdžiu Biblijoje nerandame jokio pagrindo.