JOELIO 3:18 pranašaujama: „Iš Jehovos Namų trykš šaltinis ir drėkins Akacijų slėnį.“ Taigi Joelis, kaip ir Ezechielis, regėjo upę, tekančią nuo Jehovos šventyklos ir atgaivinančią išdžiūvusią žemę.

ZACHARIJO 14:8 sakoma, kad iš Jeruzalės „ims lietis gyvasis vanduo“ – pusė jo tekės į rytų, tai yra į Negyvąją, jūrą, pusė į vakarų, tai yra į Viduržemio, jūrą. Jeruzalė buvo „didžiojo Karaliaus“, Jehovos, miestas (Mt 5:35). Vadinasi, Zacharijo pranašystė mums liudija, kad Jehova ateityje valdys visą žemę. Be to, kaip esame rašę savo leidiniuose, ši pranašystė, regis, leidžia suprasti, kad Jehovos palaiminimų vanduo bus skirtas dviem jo tarnų grupėms – tiems, kurie pergyvens didįjį suspaudimą, ir tiems, kurie bus prikelti ir liks klusnūs.

APREIŠKIMO 22:1, 2 apaštalas Jonas pasakojo vizijoje regėjęs upę, labai panašią į tą, kurią matė Ezechielis, tačiau tekančią ne nuo šventyklos, o nuo Jehovos sosto. Tad kaip ir Zacharijo pranašystėje čia tikriausiai kalbama apie gerovę, kurią visą Tūkstantmetį laiduos Dievo Karalystė.

Suprantama, upė, tekanti nuo Jehovos sosto, ir ta, kurią regėjime matė Ezechielis, iš esmės vaizduoja tuos pačius palaiminimus. Visi jie yra nuo Dievo ir skirti visiems jam ištikimiems žmonėms.

PSALMYNO 46:4 rašoma: „Upės srautai – džiaugsmas Dievo miestui, šventai Aukščiausiojo buveinei.“ Atkreipk dėmesį, kad šioje eilutėje galima įžvelgti abu minėtus aspektus: Dievo Karalystę ir jo valdymą. Pirmasis numanomas iš žodžių „Dievo miestas“, antrasis – iš pasakymo „šventa Aukščiausiojo buveinė“.

Visos šios eilutės mus patikina, kad Jehova laimins žmoniją dviem būdais. Viena, jo paskirta valdžia laiduos visiems gerovę ir, antra, jis pasirūpins, kad visi galėtų deramai jį šlovinti ir jam tarnauti. Tad mėgaukimės Dievo Jehovos ir jo Sūnaus tiekiamu „gyvuoju vandeniu“ – viskuo, ką jie su meile mums duoda, kad gyventume amžinai (Jer 2:13; Jn 4:10).