Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 07

¿Achike runaʼoj chuqaʼ rubʼanik ri Jehová?

¿Achike runaʼoj chuqaʼ rubʼanik ri Jehová?

Toq yachʼobʼon chi rij ri Jehová, ¿achike npe pa awiʼ? ¿Nabʼij rat chi ruma kan janila ruqʼij, man naqaj ta kʼo pe awikʼin achiʼel ri näj taq chʼumilaʼ? ¿O nabʼij rat chi rijaʼ kʼo janila ruchuqʼaʼ ja kʼa xa abʼäj ranima? ¿Achike qas runaʼoj chuqaʼ rubʼanik ri Jehová? Chupam ri Biblia, ri Jehová nukʼüt chi qawäch jujun chi ke ri runaʼoj chuqaʼ nubʼij ri nunaʼ chi qij röj.

1. ¿Achike ruma man yojtikïr ta nqatzʼët ri Dios?

«Ri Dios kan espíritu wiʼ» (Juan 4:24). Ri Jehová man junan ta ruchʼakul kikʼin ri winaqiʼ. Rijaʼ jun espíritu ri kʼo chi laʼ chi kaj, akuchi man yojtikïr ta nqatzʼët.

2. ¿Achike jujun chi ke ri runaʼoj ri Jehová?

Stapeʼ man yojtikïr ta nqatzʼët ri Jehová, toq nqetamaj ruwäch nubʼän chi qe chi más nqajoʼ ruma rijaʼ jun winäq ri kan janila utziläj taq naʼoj e kʼo rikʼin. Ri Biblia nubʼij chi: «ri Jehová kan nqa chuwäch ri ruchojmilal ri kʼaslem y ruma riʼ man yerumalij ta kan we rijeʼ man nkimalij ta kan rijaʼ» (Salmo 37:28). Chuqaʼ «kʼo joyowanïk rikʼin y yerutoʼ ri e kʼo pa qʼaxon» (Santiago 5:11). «Ri Jehová kan naqaj kʼo chi ke ri nqʼaxon kanima richin nrelesaj ri qʼaxon riʼ. Chuqaʼ kan yerutoʼ ri man jun chik oyobʼenriʼïl kʼo kikʼin» (Salmo 34:18). ¿La awetaman rat chi röj yojtikïr nqayaʼ bʼis o kikotem pa ranima ri Jehová rikʼin ri nqabʼän? Ri winäq ri xa man ja ta ri ütz nuchaʼ nubʼän kan nuyaʼ bʼis pa ranima (Salmo 78:40, 41). Ja kʼa janila kikotem nuyaʼ pa ranima ri Jehová toq jun winäq nuchaʼ nubʼän ri ütz (tasikʼij Proverbios 27:11).

3. ¿Achike rubʼanik nukʼüt ri Jehová chi yojrajoʼ?

Ri naʼoj ri kʼo más rejqalem ri nukʼüt ri Jehová ja ri rajowabʼäl. Ri Biblia nubʼij chi «ri Dios rijaʼ ajowabʼäl» (1 Juan 4:8 CR). Ri Jehová nukʼüt rajowabʼäl rikʼin ri Biblia chuqaʼ rikʼin ronojel ri rubʼanon kan (tasikʼij Hechos 14:17). Tqayaʼ jun tzʼetbʼäl, tachʼobʼoʼ chi rij ri rubʼanik xojrubʼän rijaʼ, röj yojtikïr nqatzʼët jalajöj kiwäch taq bʼonil, yojkikot nqakʼaxaj qʼojom chuqaʼ yojtikïr nqanaʼ rukiʼil ri yeqatïj. Rijaʼ nrajoʼ chi röj yojkikot ta pa qakʼaslem.

TQANIKʼOJ RIJ

Tqatzʼetaʼ achike nukusaj ri Jehová richin yerubʼän nimaläj taq bʼanobʼäl. Chuqaʼ tqanikʼoj rij achike rubʼanik nukʼüt ri runaʼoj chi qawäch.

4. Ri loqʼoläj espíritu: ri rubʼanik nsamäj ri ruchuqʼaʼ ri Dios

Röj nqakusaj qaqʼaʼ richin yojsamäj, y ri Jehová nukusaj ri ruloqʼoläj espíritu. Ri Biblia man nubʼij ta chi ri loqʼoläj espíritu achiʼel jun winäq, pa rukʼexel riʼ nubʼij chi ja ri ruchuqʼaʼ nukusaj richin nubʼän ronojel. Tisikʼij Lucas 11:13 chuqaʼ Hechos 2:17, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Ri Dios nuyaʼ ri ruloqʼoläj espíritu pa kiwiʼ ri achike yekʼutun. Ruma riʼ, ¿nabʼij rat chi ri loqʼoläj espíritu achiʼel jun winäq, o jun uchuqʼaʼ ri nukusaj ri Dios richin nubʼän ronojel? ¿Achike ruma nachʼöbʼ ke riʼ?

Ri Jehová nukusaj ri ruloqʼoläj espíritu richin nubʼän nimaläj taq bʼanobʼäl. Tisikʼij Salmo 33:6 TNM chuqaʼ 2 Pedro 1:20, 21, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike rubʼanik rukusan ri Jehová ri ruloqʼoläj espíritu?

5. Ri Jehová utziläj taq naʼoj e kʼo rikʼin

Ri Moisés rikʼin ronojel ranima xuyaʼ ruqʼij ri Jehová. Stapeʼ ke riʼ, xrajoʼ xretamaj más ruwäch rijaʼ. Ruma riʼ ri Moisés xubʼij: «xtakʼüt ta chi nuwäch ri nqa chawäch richin chi rikʼin riʼ yin xtinwetamaj kʼa awäch jebʼël» (Éxodo 33:13). Ri Jehová xubʼij chi re jujun chi ke ri runaʼoj. Tisikʼij Éxodo 34:4-6 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike jujun runaʼoj ri Jehová xubʼij chi re ri Moisés chi kʼo rikʼin?

  • ¿Achike chi ke ri runaʼoj ri Jehová más nqa chawäch?

6. Ri winaqiʼ e kʼo pa ranima ri Jehová

Ri israelitas, ri ojer rutinamit ri Dios, xeyaʼöx pa samaj pa Egipto. ¿Achike xunaʼ ri Jehová toq xutzʼët chi ri rutinamit nutïj poqön? Tiwakʼaxaj ri AUDIO ri kʼo chupam ri Éxodo 3:1-10 y junan tisikʼij o xa xe tisikʼij ri textos chupam ri Biblia. Chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike nukʼüt re tzijonem reʼ chawäch chi rij ri nunaʼ ri Jehová toq nutzʼët chi ri winaqiʼ yetijon poqön? (Titzʼetaʼ ri versículos 7 chuqaʼ 8).

  • ¿Nabʼij rat chi ri Jehová qitzij nrajoʼ yerutoʼ ri winaqiʼ? ¿Nabʼij rat chi ntikïr nubʼän? ¿Achike ruma ke riʼ nachʼöbʼ?

7. Nqʼalajin ri runaʼoj ri Jehová rikʼin ronojel e rubʼanon kan

Ri Jehová nukʼüt ri runaʼoj rikʼin ronojel e rubʼanon kan. Titzʼetaʼ ri VIDEO. Chi rij riʼ tisikʼij Romanos 1:20 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike runaʼoj ri Jehová natzʼët rikʼin ronojel ri e rubʼanon kan rijaʼ?

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri Dios man achiʼel ta jun winäq, xa jun uchuqʼaʼ achiʼel ri kaqʼiqʼ, ri xa bʼa akuchi na kʼo wi».

  • ¿Achike nabʼij rat?

  • ¿Achike ruma ke riʼ nachʼöbʼ?

TQAKAMULUJ

Ri Jehová jun espíritu, ruma riʼ majun yojtikïr ta nqatzʼët. Kan janila utziläj taq runaʼoj kʼo rikʼin, jun chi ke riʼ ja ri rajowabʼäl.

Ri xawetamaj

  • ¿Achike ruma man yojtikïr ta nqatzʼët ri Jehová?

  • ¿Achike ri loqʼoläj espíritu?

  • ¿Achike jujun chi ke ri runaʼoj ri Jehová?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tawetamaj más chi rij ri Jehová rikʼin ri kajiʼ runaʼoj ri kʼo más kejqalem ri nukʼüt rijaʼ.

«¿Achike runaʼoj ri Dios?» (La Atalaya, núm. 1 2019)

Tawetamaj achike ruma nqabʼij chi ri Jehová man kʼo ta xa bʼa akuchi na.

«¿La xa bʼa akuchi na kʼo ri Dios?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Tatzʼetaʼ achike ruma ri Biblia nujunumaj ri loqʼoläj espíritu rikʼin «ruqʼaʼ» ri Dios.

«¿Achike ri loqʼoläj espíritu?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Jun moy achin kʼayew xubʼän chi re ri xunimaj chi ri Dios nujoyowaj ruwäch. Tawetamaj achike rubʼanik xujäl ruchʼobʼonïk.

«Wakami ninnaʼ chi yitikïr yentoʼ ri chʼaqa chik» (La Atalaya, 1 de octubre de 2015)