Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 09

Ri chʼonïk rikʼin ri Dios nubʼän chawe chi yajel apo rikʼin

Ri chʼonïk rikʼin ri Dios nubʼän chawe chi yajel apo rikʼin

¿Nanaʼ rat chi kʼo bʼey nkʼatzin atoʼik pa akʼaslem? ¿La kʼo akʼutun qa chawäch ri majani awilon ta kiqʼalajrisaxik? ¿La nawajoʼ chi nkuqubʼäx akʼuʼx? ¿Nawajoʼ yakʼojeʼ naqaj chi re ri Jehová? Ri yachʼon rikʼin ri Dios xkarutoʼ rikʼin ronojel reʼ. Ja kʼa, ¿achike rubʼanik yachʼon rikʼin ri Dios? ¿La nrakʼaxaj ri Dios ronojel ri chʼonïk? ¿Achike rubʼanik nawetamaj we ri Dios nrakʼaxaj toq rat yachʼon chi re? Tqatzʼetaʼ.

1. ¿Achoj rikʼin kʼo chi yojchʼon? ¿Achike ütz nqabʼij pa qachʼonïk?

Ri Jesús xukʼüt chi xa xe kʼo chi yojchʼon chi re ri qatataʼ ri kʼo chi laʼ chi kaj. Ja riʼ ri xubʼän ri Jesús, rijaʼ nchʼon wi chi re ri Jehová. Kʼo jun bʼey ke reʼ xubʼij: «toq rïx yixchʼon rikʼin ri Dios ke reʼ kʼa tibʼij: Qatataʼ Dios ri at kʼo chi laʼ chi kaj...» (Mateo 6:9). Toq yojchʼon rikʼin ri Jehová, más nkowïr ri qachibʼilanïk rikʼin rijaʼ.

Xa bʼa achike na yojtikïr nqatzijoj chi re ri Dios toq yojchʼon rikʼin. Ja kʼa, we nqajoʼ chi ri Dios yojrakʼaxaj, man xtqakʼutuj ta chi re jun ri man rukʼwan ta riʼ rikʼin ri rurayibʼal. Ri Biblia nubʼij chi «toq kʼo nqakʼutuj chi re y we ja riʼ ri rurayibʼal rijaʼ ri nqakʼutuj, rijaʼ kan yojrakʼaxaj» (1 Juan 5:14). Ri Jesús xubʼij achike yojtikïr nqakʼutuj toq yojchʼon rikʼin ri Dios (tasikʼij Mateo 6:9-13). Röj yojtikïr nqatzijoj chi re ri Dios ri nqakʼowisaj pa qakʼaslem, ja kʼa, man tqamestaj ta nqamatyoxij chi re rijaʼ ri rubʼanon pa qawiʼ chuqaʼ nqakʼutuj pa kiwiʼ ri chʼaqa chik.

2. ¿Achike rubʼanik kʼo chi yojchʼon chi re ri Dios?

Ri Biblia nubʼij chi qe chi: «Titzijoj chi re [ri Dios] ronojel ri kʼo pa iwanima» (Salmo 62:8). Ruma riʼ ri nqabʼij pa qachʼonïk, kʼo chi yeʼel pe pa qanima. Ütz nqabʼän qachʼonïk pa qanima o nïm qaqul, toq oj paʼäl, toq oj xukül o xa bʼa achike chik na jun rubʼanik ri man nuqasaj ta ruqʼij ri Jehová. Xa bʼa achike na ramaj chuqaʼ xa bʼa akuchi na oj kʼo, yojtikïr yojchʼon rikʼin ri Dios.

3. ¿Achike rubʼanik nuyaʼ ri Dios ri nqakʼutuj chi re?

Jalajöj rubʼanik nubʼän reʼ. Ri Dios nukusaj ri Biblia, richin yeruqʼalajrisaj ri qakʼutunïk. Ri rusikʼixik ri Ruchʼabʼäl ri Dios «nubʼän chi re ri manäq retamabʼal, chi nok aj naʼoj» (Salmo 19:7; tasikʼij Santiago 1:5). Ri Jehová nuyaʼ uxlanem pa qanima toq oj kʼo pa kʼayewal, chuqaʼ ntikïr yerukusaj ri rusamajelaʼ richin yojkitoʼ toq nkʼatzin chi qe.

TQANIKʼOJ RIJ

Tqatzʼetaʼ achike rubʼanik yojtikïr nqabʼän chʼonïk ri yeqa chuwäch ri Dios chuqaʼ ri rubʼanik ri chʼonïk ntikïr yojrutoʼ.

4. Kʼo yeʼajowatäj toq yojchʼon rikʼin ri Dios

¿Achike kʼo chi nqabʼän richin chi ri Dios nrakʼaxaj ri qachʼonïk? Titzʼetaʼ ri VIDEO.

Ri Jehová nrajoʼ chi kan xa xe rikʼin rijaʼ yojchʼon wi. Tisikʼij Salmo 65:2 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Nabʼij rat chi ri Dios nrajoʼ chi rat yachʼon rikʼin? ¿Achike ruma ke riʼ nachʼöbʼ?

We nqajoʼ chi ri Dios nrakʼaxaj ri qachʼonïk, kʼo chi nqaxïkʼ qiʼ richin nqasamajij pa qakʼaslem ri rupixaʼ. Tisikʼij Miqueas 3:4 chuqaʼ 1 Pedro 3:12, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike rubʼanik nqetamaj chi ri Dios nrakʼaxaj ri qachʼonïk?

We kaʼiʼ molaj soldados nkikʼutuj chi re ri Dios chi kerutoʼ richin yechʼakon pa jun guerra. ¿La xtrakʼaxaj ri Dios ri chʼonïk riʼ?

5. Ri qachʼonïk kʼo chi yeʼaläx pe pa qanima

kʼïy winaqiʼ kʼutun chi kiwäch chi kʼo chi nkikamuluj ri kichʼonïk. Ja kʼa, ¿la yeqa chuwäch ri Dios re chʼonïk reʼ? Tisikʼij Mateo 6:7 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike ütz nqabʼän richin man jantapeʼ ta nqakamuluj ri nqabʼij pa qachʼonïk?

¿Achike nabʼij we ronojel qʼij yachʼobʼon chi rij jun utzil ri xawïl pa akʼaslem y chi rij riʼ namatyoxij chi re ri Jehová? We ke riʼ xtabʼän pa jun semana xtatzʼët chi kʼo siete ri achoj chi rij xachʼon chi re ri Jehová chuqaʼ majun achike ta xakamuluj.

Jun utziläj tataʼaj nrajoʼ chi ri rukʼajol nubʼij ta ri qitzij chuqaʼ ri kʼo pa ranima. Ri Jehová nrajoʼ chi ri qachʼonïk yeʼaläx pe pa qanima chuqaʼ.

6. Ri chʼonïk jun sipanïk ri petenäq rikʼin ri Dios

¿Achike rubʼanik nuyaʼ quchuqʼaʼ ri chʼonïk toq nqakʼowisaj kʼayewal pa qakʼaslem? Titzʼetaʼ ri VIDEO.

Ri Biblia nusüj chi qe chi we yojchʼon rikʼin ri Dios rijaʼ nuyaʼ uxlanem pa qanima. Tisikʼij Filipenses 4:6, 7 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Stapeʼ ri chʼonïk man nusöl ta ronojel ri qakʼayewal, ¿achike rubʼanik yojrutoʼ?

  • ¿Achike nawajoʼ nabʼij pa achʼonïk?

¿La awetaman rat reʼ?

Ri tzij amén nel chi tzij «kan ke riʼ wiʼ» o «kan qitzij na wiʼ». Ojer kan pa rukʼisibʼäl ri kichʼonïk ri winaqiʼ nkibʼij wi «amén» (1 Crónicas 16:36).

7. Tajamaʼ aramaj richin yachʼon rikʼin ri Dios

Ruma kʼïy qasamaj kʼo bʼey nqamestaj yojchʼon rikʼin ri Dios. ¿Jampeʼ rejqalem xuyaʼ ri Jesús chi re ri ruchʼonïk rikʼin ri Dios? Tisikʼij Mateo 14:23 chuqaʼ Marcos 1:35, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike rubʼanik ri Jesús xujäm ruramaj richin xchʼon rikʼin ri Dios?

  • ¿Achike xtabʼän rat richin najäm aramaj richin yachʼon rikʼin ri Dios?

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri chʼonïk rikʼin ri Dios man qitzij ta yarutoʼ, xa choj nubʼän chi nkikot awanima».

  • ¿Achike nabʼij rat?

TQAKAMULUJ

Ri chʼonïk ri yeʼaläx pe pa qanima nubʼän chi yojjel más apo rikʼin ri Dios. Chuqaʼ nuyaʼ uxlanem pa qanima y ri uchuqʼaʼ ri najowatäj richin nqabʼän ri nrajoʼ ri Jehová.

Ri xawetamaj

  • ¿Achoj rikʼin kʼo chi yojchʼon?

  • ¿Achike rubʼanik kʼo chi nqabʼän ri qachʼonïk?

  • ¿Achike utzil nukʼäm pe pa qawiʼ ri nqabʼän ri qachʼonïk?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tatzʼetaʼ kiqʼalajrisaxik ri kikʼutunïk ri winaqiʼ chi rij ri chʼonïk.

«7 kʼutunïk ri yebʼan chi rij ri chʼonïk rikʼin ri Dios» (La Atalaya, 1 de octubre de 2010)

Tasikʼij achike ruma kʼo janila rejqalem ri yachʼon rikʼin ri Dios chuqaʼ achike rubʼanik más ütz nabʼän chi re.

«¿Achike ruma kʼo rejqalem ri yachʼon rikʼin ri Dios?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Tatzʼetaʼ achike nukʼüt ri Biblia chi rij ri achoj chi re kʼo chi nqabʼän ri qachʼonïk.

«¿La ütz nqabʼän qachʼonïk chi ke ri tyoxiʼ?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Tatzʼetaʼ jampeʼ chuqaʼ akuchi ütz nabʼän ri achʼonïk rikʼin re jun bʼix reʼ.

Nuchʼonïk rikʼin ri Jehová (1:22)