Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 23

Kʼïy utzil xtawïl we xkaqasäx pa yaʼ

Kʼïy utzil xtawïl we xkaqasäx pa yaʼ

Ri Jesús xukʼüt chi richin yojok cristianos kʼo chi yojqasäx pa yaʼ (tasikʼij Mateo 28:​19, 20). Ja kʼa, ¿achike ri yaqasäx pa yaʼ? Chuqaʼ, ¿achike kʼo chi nubʼän jun winäq richin nqasäx pa yaʼ?

1. ¿Achike nel chi tzij ri yaqasäx pa yaʼ?

Ri tzij yaqasäx pa yaʼ petenäq pa griego ri nel chi tzij «yajuʼüx pa yaʼ». Toq ri Jesús xqasäx pa yaʼ, xjuʼüx pa raqän yaʼ Jordán, chi rij riʼ «xbʼeʼel pe chupam ri raqän yaʼ» (Marcos 1:​9, 10). Toq ri qitzij taq cristianos yeqasäx pa yaʼ, yejuʼüx ronojel kichʼakul pa yaʼ.

2. ¿Achike nukʼüt jun winäq toq nqasäx pa yaʼ?

Toq jun winäq nqasäx pa yaʼ, nukʼüt chi ruyaʼon chik rukʼaslem pa ruqʼaʼ ri Jehová. ¿Achike kʼo chi nabʼän richin najäch awiʼ pa ruqʼaʼ ri Jehová? Kʼo chi yachʼon rikʼin ri Dios richin nabʼij chi re chi xtayaʼ ruqʼij richin jantapeʼ. Ja reʼ ri nabʼey xtabʼän toq xkaqasäx pa yaʼ. Chupam ri chʼonïk riʼ, xtabʼij chi xa xe ri Jehová xtayaʼ ruqʼij chuqaʼ chi ri kʼo más rejqalem chawäch ja ri nabʼän ri nqa chuwäch rijaʼ. Chuqaʼ nawajoʼ nasamajij ri rutzʼetbʼäl chuqaʼ ri naʼoj xukʼüt kan ri Jesús, rijaʼ xubʼij: «We kʼo jun nrajoʼ ntzeqelibʼen wichin, tuqasaj riʼ, man tupoqonaj riʼ richin nukʼowisaj tijoj poqonal y kirutzeqelibʼej» (Mateo 16:​24). Toq najäch awiʼ pa ruqʼaʼ ri Dios chuqaʼ yaqasäx pa yaʼ, más xtkowïr ri awachibʼilanik rikʼin ri Jehová chuqaʼ kikʼin ri nkiyaʼ ruqʼij.

3. ¿Achike kʼo chi nabʼän richin xkaqasäx pa yaʼ?

We nawajoʼ yaqasäx pa yaʼ, nabʼey kʼo chi nawetamaj chi rij ri Jehová chuqaʼ nakuqubʼaʼ akʼuʼx rikʼin (tasikʼij Hebreos 11:6). Toq más xtkʼiyïr ri awetamabʼal chuqaʼ ri akuqubʼabʼäl kʼuʼx, más xtawajoʼ ri Jehová. Y reʼ xtubʼän chi xtawajoʼ xtatzijoj ruchʼabʼäl ri Dios chuqaʼ xtakʼwaj jun kʼaslem achiʼel nubʼij ri Biblia (2 Timoteo 4:2; 1 Juan 5:3). Toq ri winäq «xtukʼwaj jun kʼaslem ri kan nqa chuwäch ri Dios», rikʼin bʼaʼ xtujäch riʼ pa ruqʼaʼ rijaʼ chuqaʼ xtqasäx pa yaʼ (Colosenses 1:​9, 10). a

TQANIKʼOJ RIJ

Tqatzʼetaʼ achike nqetamaj chi rij ri rubʼanik xqasäx pa yaʼ ri Jesús chuqaʼ achike nkʼatzin nubʼän jun winäq richin nqasäx pa yaʼ.

4. Ri nukʼüt chi qawäch ri rubʼanik xqasäx pa yaʼ ri Jesús

Richin nqetamaj más chi rij ri rubʼanik xqasäx pa yaʼ ri Jesús, tisikʼij Mateo 3:​13-​17 TNM. Chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿La kʼa neneʼ ri Jesús toq xbʼan bautizar?

  • ¿La xqasäx bʼa yaʼ pa ruwiʼ?

Toq xqasäx pa yaʼ ri Jesús, rijaʼ xuchäp ri samaj ri ruchilabʼen ri Dios chi re. Tisikʼij Lucas 3:​21-​23 chuqaʼ Juan 6:​38, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Toq qasan chik pa yaʼ, ¿achike samaj ri xuyaʼ más rejqalem ri Jesús?

5. Rat yatikïr yaqasäx pa yaʼ

Rikʼin bʼaʼ pa nabʼey naxibʼij awiʼ ri najäch awiʼ pa ruqʼaʼ ri Dios chuqaʼ ri yaqasäx pa yaʼ. We rat más xtawetamaj ruwäch ri Jehová, xkarutoʼ richin man kaʼiʼ ta akʼuʼx xkaqasäx pa yaʼ. Titzʼetaʼ ri VIDEO richin niwetamaj kiwäch jujun winäq ri ke riʼ xkibʼän.

Tisikʼij Juan 17:3 chuqaʼ Santiago 1:5, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike ütz nubʼän jun winäq ri nrajoʼ nqasäx pa yaʼ?

  1. Nqajäch qiʼ pa ruqʼaʼ ri Jehová toq nqabʼij chi re chi nqajoʼ nqayaʼ ruqʼij richin jantapeʼ.

  2. Toq yojqasäx pa yaʼ, nqakʼüt chi kiwäch ri winaqiʼ chi qajachon yan qiʼ pa ruqʼaʼ ri Dios.

6. Toq jun winäq nqasäx pa yaʼ nbʼeʼok chupam ri ru-familia ri Jehová

Toq yojqasäx pa yaʼ, yojkʼojeʼ chupam jun familia ri kʼo chuwäch ronojel Ruwachʼulew. Stapeʼ xa bʼa achike na ri qatinamit o ri qaqʼasan pe pa qakʼaslem, qonojel junan nqanimaj chuqaʼ qakʼwan jun kʼaslem ri nqa chuwäch ri Dios. Tisikʼij Salmo 25:​14 TNM chuqaʼ 1 Pedro 2:​17, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Achiʼel nkibʼij re versículos reʼ, ¿achike utzil nukʼäm pe ri yojqasäx pa yaʼ?

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ninnaʼ chi kʼa majani ütz ta yiqasäx pa yaʼ».

  • Stapeʼ ke riʼ nanaʼ, ¿nabʼij rat chi kʼo utzil xtukʼäm pe chawe we nayaʼ chawäch richin yaqasäx pa yaʼ?

TQAKAMULUJ

Ri Jesús xubʼij chi richin jun winäq ntikïr nok cristiano kʼo chi nqasäx pa yaʼ. Chuqaʼ richin nubʼän reʼ, kʼo chi nukowirisaj ri rachibʼilanik rikʼin ri Jehová, nunimaj ronojel ri rutzij chuqaʼ nujäch riʼ pa ruqʼaʼ rijaʼ.

Ri xawetamaj

  • ¿Achike nel chi tzij ri yaqasäx pa yaʼ chuqaʼ achike ruma kʼo janila rejqalem?

  • ¿Achike rubʼanik kikʼwan kiʼ ri najäch awiʼ pa ruqʼaʼ ri Dios chuqaʼ ri yaqasäx pa yaʼ?

  • ¿Achike kʼo chi nubʼän jun winäq ri nrajoʼ nujäch riʼ pa ruqʼaʼ ri Dios chuqaʼ nqasäx pa yaʼ?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tawetamaj jujun naʼoj ri man e qitzij ta chi rij ri yaqasäx pa yaʼ chuqaʼ ri achike qas nel chi tzij.

«¿Achike nel chi tzij ri yaqasäx pa yaʼ?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Tasikʼij ri xbʼanon chi re jun achin richin xrajo xqasäx pa yaʼ.

«Xkiyaʼ qʼij chwe richin nintzʼët ri achike ri qitzij» (La Atalaya, 1 de febrero de 2013)

Tatzʼetaʼ achike ruma ütz naxïkʼ awiʼ richin yaqasäx pa yaʼ chuqaʼ achike ütz nabʼän richin xtabʼän reʼ.

«¿La ütz yan yiqasäx pa yaʼ?» (Lo que los jóvenes preguntan. Respuestas prácticas [volumen 2], capítulo 37)

a We jun winäq xbʼan chik bautizar pa jun chik religión, kʼo chi nbʼan bautizar jun bʼey chik. ¿Achike ruma? Ruma chupam ri religión riʼ man xkʼüt ta chuwäch ri qitzij ri kʼo chupam ri Biblia (tatzʼetaʼ ri nubʼij Hechos 19:​1-5 chuqaʼ ri tanaj 13).