Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Cov Lus Qhia

Cov Lus Qhia
  1.  Lub Nroog Npanpiloos Uas Loj Dua Ntais Yog Dab Tsi?

  2.  Thaum Twg Tus Mexiyas Mam Tshwm Los?

  3.  Kev Kho Mob Uas Siv Ntshav

  4.  Thaum Ob Niam Txiv Sib Cais

  5.  Tej Koob Tsheej Thiab Kab Lig Kev Cai

  6.  Tej Kab Mob Uas Kis Yooj Yim

  7.  Tej Teeb Meem Txog Kev Lag Luam Thiab Kev Cai Lij Choj

 1. Lub Nroog Npanpiloos Uas Loj Dua Ntais Yog Dab Tsi?

Ua li cas peb thiaj paub tias “lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais” piv txog tag nrho cov kev ntseeg cuav? (Tshwmsim 17:5) Xav txog cov ntsiab no:

  • Nws nyob thoob plaws qab ntuj. Phau Vajlugkub hais tias lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais zaum saum “txhua pab neeg txhua xeem neeg thiab txhua haivneeg.” Nws yog tus tswj “tagnrho tej vajntxwv uas nyob hauv ntiajteb no.”​—Tshwmsim 17:15, 18.

  • Nws tsis yog tej tseem fwv los sis tej tub lag tub luam. “Tej vajntxwv hauv ntiajteb” thiab “tej tub lag tub luam” yuav tsis nrog lub nroog ntawd puas tsuaj.​—Tshwmsim 18:9, 15.

  • Nws ua rau Vajtswv lub koob lub npe puas. Tau muab nws hu ua tus niam ntiav rau qhov nws koom tes nrog tej tseem fwv kom nws tau nyiaj los sis tau lwm yam. (Tshwmsim 17:1, 2) Nws ntxias txhua haiv neeg thoob ntiaj teb yuam kev. Thiab twb yog tim nws coob tus thiaj tau ploj tau tuag.​—Tshwmsim 18:23, 24.

Rov mus rau zaj kawm 13 lub ntsiab me 6

 2. Thaum Twg Tus Mexiyas Tshwm Los?

Phau Vajlugkub tau qhia tias yuav yog 69 lub lim tiam mas tus Mexiyas mam tshwm los.​—Nyeem Daniyees 9:25.

  • Rau caum cuaj lub lim tiam pib thaum twg? Pib rau xyoo 455 ua ntej Yexus. Lub sij hawm ntawd, tus Tswv Xeev Nehemis mus txog hauv Yeluxalees mus “txhim kho” lub nroog ntawd dua tshiab.​—Daniyees 9:25; Nehemis 2:1, 5-8.

  • Rau caum cuaj lub lim tiam ntev npaum li cas? Tej zaj lus faj lem hauv phau Vajlugkub qhia tias ib hnub yog ib xyoos. (Teev Npe 14:34; Exekees 4:6) Ces ib lub lim tiam thiaj yog xya xyoo. Nyob hauv zaj lus faj lem no, 69 lub lim tiam yog 483 xyoos (69 lub lim tiam x 7 hnub).

  • Rau caum cuaj lub lim tiam xaus thaum twg? Yog suav 483 xyoos ntawm xyoo 455 ua ntej Yexus, ces xaus rau xyoo 29 tom qab Yexus. a Xyoo ntawd yog xyoo Yexus ua kev cai raus dej los ua tus Mexiyas!​—Lukas 3:1, 2, 21, 22.

Rov mus rau zaj kawm 15 lub ntsiab me 5

 3. Kev Kho Mob Uas Siv Ntshav

Muaj ib co kev kho mob uas siv ntshav. Cov Khixatias tso tsis tau ntshav rau lwm tus los sis tso tsis tau ntshav coj mus khaws cia rau lawv tus kheej tau siv.​—2 Kevcai 15:23.

Tiam sis kuj muaj lwm txoj kev kho mob uas siv ntshav uas nyob ntawm yus seb yus puas kam siv. Xws li tso ntshav coj mus tshuaj mob, mus lim ntshav, muab dej tov yus cov ntshav (hemodilution) los sis thaum phais mob es kws kho mob muab tshuab nqus yus cov ntshav tawm ces mam li rov los rau yus lub cev. Peb yuav tau nrog tus kws kho mob tham kom peb paub zoo zoo tias nws yuav siv peb cov ntshav li cas, peb mam li txiav txim siab seb peb puas kam yuav txoj kev kho mob ntawd los tsis kam. Tus Khixatias yuav tsum ua zoo xav li no:

  • Yog tias kws kho mob nqus kuv cov ntshav tawm coj mus rau lwm qhov mam li coj rov qab los rau kuv lub cev, thiab cov ntshav ntawd tsis ntoj hauv kuv lub nrog cev lawm, kuv puas kam yuav cov ntshav ntawd los sis yuav muab cov ntshav ntawd ‘hliv pov tseg’?​—2 Kevcai 12:23, 24.

  • Raws li kuv kawm hauv phau Vajlugkub, kuv lub siab puas kheev yog kuv cia kws kho mob muab kuv cov ntshav nqus rau lwm qhov los sis coj mus tov tshuaj ces mam li muab rov qab los rau kuv lub cev los sis los kho kuv tus mob?

Rov mus rau zaj kawm 39 lub ntsiab me 3

 4. Thaum Ob Niam Txiv Sib Cais

Vajtswv Txoj Lus qhia tias ob niam txiv yuav tsum nyob ua ke tsis txhob sib cais. Tiam sis yog hais tias nkawd sib cais los nkawd tsis muaj cai mus yuav dua ib tug txij nkawm tshiab. (1 Kauleethaus 7:10, 11) Muaj tej thaud zoo li nram no, cov uas teev tiam Vajtswv thiaj li sib cais.

  • Tus txij nkawm txhob txwm tsis kam yug nws tsev neeg: Tus txiv tsis kam mus khwv los yug nws tsev neeg kom lawv muaj zaub mov noj, muaj khaub ncaws hnav, thiab vaj tse nyob.​—1 Timautes 5:8.

  • Nws raug kev tsim txom hnyav: Thaum ib tug pheej raug nws tus txij nkawm ntaus ua rau nws raug mob los sis yuav ua rau nws tuag.​—Kalatias 5:19-21.

  • Nws yeej yuav plam nws txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas xwb xwb li: Tus txij nkawm txwv nws tuag nthi, ua rau nws teev tiam tsis tau Yehauvas.​—Tes Haujlwm 5:29.

Rov mus rau zaj kawm 42 lub ntsiab me 3

 5. Tej Koob Tsheej Thiab Kab Lig Kev Cai

Cov uas teev tiam Yehauvas tsis mus koom tej kab lig kev cai uas tsis haum Yehauvas siab. Yog li ntawd, thaum muaj neeg ua lawv tej kab lig kev cai, lawv yuav tsum xav seb lawv yuav ua li cas. Cia peb tham me ntsis txog yam puav.

  • Thaum muaj neeg foom koob hmoov rau koj los koj ua lawv tsaug tau. Yog lawv xav paub seb vim li cas koj thiaj tsis nrog lawv ua lawv tej koob tsheej los koj mam li qhia rau lawv paub.

  • Yog tias koj tus txij nkawm tsis yog Yehauvas ib tug Tim Khawv es nws hais kom neb mus koom nrog cov kwv tij neej tsa ua lawv tej kab lig kev cai los sis koob tsheej, txawm koj lub siab kheev koj mus los, koj yuav tau ua zoo qhia koj tus txij nkawm tias koj mus los tau tiam sis koj yuav tsis nrog lawv ua lawv tej kab lig kev cai.

  • Thaum lub caij uas sawv daws ua koob tsheej zom zaws es koj tus los pav muab nyiaj pub koj, koj yuav puas tau? Koj yuav tau yog hais tias nws muab rau koj vim koj ua hauj lwm zoo xwb es tsis yog vim nws muab ua koob tsheej rau koj.

  • Thaum lub caij ua koob tsheej es muaj neeg muab khoom pub rau koj, koj txais yuav puas tau? Tej zaum nws yuav hais tias, “Kuv paub tias koj yeej tsis ua tej no tiam sis kuv xav muab qhov khoom no pub rau koj xwb.” Ua ntej koj yuav txais yuav qhov khoom pub ntawd, koj yuav tsum ua zoo xav seb puas yog nws muab rau koj vim nws siab dawb siab zoo xwb, los sis nws xav muab sim koj txoj kev ntseeg los sis xav kom koj nrog lawv ua koob tsheej. Nco ntsoov tias txhua tsav txhua yam uas peb ua, peb xav ua kom haum Yehauvas siab xwb.​—Tes Haujlwm 23:1.

Rov mus rau zaj kawm 44 lub ntsiab me 1

 6. Tej Kab Mob Uas Kis Yooj Yim

Vim hais tias peb hlub tib neeg, peb thiaj li ua zoo ceev faj kom peb tsis txhob kis mob rau lwm tus. Peb ua li no, tsis hais thaum peb muaj ib tug mob uas kis yooj yim los sis xav hais tias tej zaum peb muaj ib tug mob uas yuav kis tau rau lwm tus vim peb mloog Vajtswv cov lus sam hwm tias, “Nej yuav tsum hlub kwv tij zej zog ib yam li nej hlub nej tus kheej.”​—Loos 13:8-10.

Tus neeg uas hlub tshua luag lwm leej lwm tus, thaum nws kis tau ib tug mob lawm, nws yuav ua li cas? Nws yuav tsis mus qawm los sis mus nwj lwm tus. Nws yuav tsis tu siab thaum luag tsis caw nws mus hauv vaj hauv tsev vim lawv tsis xav kom lawv tsev neeg kis mob. Yog nws yuav mus ua kev cai raus dej, nws yuav tau hais qhia rau tus dhia hauj lwm ntawm pab txwj laus paub kom cov txwj laus thiaj li paub npaj seb lawv yuav ua li cas, nws thiaj tsis kis mob rau cov uas yuav ua kev cai raus dej thiab. Yog ib tug kwv tij los sis ib tug muam yuav pib tham ib tug uas nws nyiam tiam sis nws ntshai tias tej zaum nws kis tau ib tug mob lawm, nws yuav tsum txaus siab hlo mus tso ntshav mus tshuaj seb nws puas muaj mob tiag. Tus uas ua li no thiaj yog nws hlub tshua thiab xam pom lwm tus.​—Filipis 2:4.

Rov mus rau zaj kawm 56 lub ntsiab me 2

 7. Ua Lag Luam Thiab Ua Txhua Yam Kom Raug Cai

Yuav kom tsis muaj kev tu siab thiab tsis muaj teeb meem rau hnub qab nram ntsis, txhua yam uas peb ua ntsig txog nyiaj txiag nrog peb cov kwv tij nkauj muam Khixatias thiab lwm cov neeg, peb yuav tsum ua kom muaj ntaub muaj ntawv cia. (Yelemis 32:9-12) Txawm peb twb ua li ntawd los muaj qee zaus tseem muaj kev tsis sib to taub qees. Thaum muaj li ntawd, ob tog yuav tsum ua zoo daws kom tau nkawd qhov teeb meem, sib tham kom sib to taub thiab rov muaj kev sib haum xeeb dua xwb, es tsis txhob coj mus tham rau tus ub tus no.

Tiam sis yuav ua li cas, yog tias muaj ib tug tsim teeb meem loj, xws li dag ntxias luag nyiaj txiag los sis taug xaiv hais lus phem txog luag lwm tus? (Nyeem Mathais 18:15-17.) Yexus hais kom peb ua li peb qho nram no:

  1. Mus tham kom sib haum, neb ob leeg xwb.​—Saib nqe 15.

  2. Yog nws tsis mloog koj ces coj ib ob tug uas paub tab hauv lub koom txoos nrog koj rov qab mus nrog nws tham dua.​—Saib nqe 16.

  3. Yog nws tseem tsis kam mloog lawv thiab ces koj mam li coj mus tham qhia rau cov txwj laus.​—Saib nqe 17.

Txawm li cas los, peb tsis txhob coj peb cov kwv tij nkauj muam mus rau tej tsev tu plaub ntug hais, vim hais tias yog peb ua li ntawd ces luag yuav thuam Yehauvas thiab lub koom txoos. (1 Kauleethaus 6:1-8) Tiam sis muaj qee yam peb yuav tau coj mus rau tej tsev tu plaub ntug hais thiaj yuav tiav, xws li kev sib nrauj, sib txeeb kev saib xyuas me tub me nyuam, hais nyiaj them yug tus poj niam los sis tus txiv, hais nyiaj is saws las, thov xuam nuj nqis vim them tsis taus, los sis txiav txim seb leej twg tau qhov twg raws li tus uas tas sim neej lawm tsab ntawv tso cuab yeej cuab tam. Tus Khixatias uas ua zoo coj tej no mus rau tsev tu plaub ntug hais ua tsis txhaum Vajtswv Txoj Lus.

Yog hais tias ib tug ua txhaum loj heev, xws li mos lwm tus deev, ntaus los sis ua phem ua qias rau me nyuam, ntaus neeg, ua tub sab tub nyiag loj, los sis tua neeg, tus Khixatias uas qhia rau nom tswv paub txog tus neeg uas ua tej no, nws yeej ua tsis txhaum Vajtswv Txoj Lus.

Rov mus rau zaj kawm 56 lub ntsiab me 3

a Yog suav xyoo 455 ua ntej Yexus mus txog xyoo 1 ua ntej Yexus, ces muaj 454 xyoos. Thaum suav xyoo 1 ua ntej Yexus mus txog xyoo 1 tom qab Yexus muaj ib xyoos xwb (tsis muaj xyoo 0). Ces thaum suav xyoo 1 tom qab Yexus mus txog xyoo 29 tom qab Yexus yog 28 xyoo. Thaum muab cov niaj xyoo no sib ntxiv ces muaj 483 xyoos.