1.  Babɛlɔu Sɛlɛ Gbuoa Dɔ

2.  Mɛɛ pɛ̃ lɛ wa gee Mɛsayaa lɛɛ lo nuu a ka?

3.  Nyiɛ Nɔ Mia Lɛɛ Kɔ Lɛ Lia Lɛ A Baa

4.  Wɔ̃ Ni Lɛ O Kiesimia Fĩã Ɓoa

5.  Luo Gbuo wa Kpɛɛyɛ Wɔ̃

6.  Yáa Ni Lɛ O Si Mia Mɔɔ

7.  Lɔ́ɔ Dɔɔ wa Lɔɔ Mɔɔ Wɔ̃

 1. Babɛlɔu Sɛlɛ Gbuoa Dɔ

Zi kpɛɛ lɛ ko yidɔa kelɛ “Babɛlɔu Sɛlɛ Gbuoa” lɛ gbini Wala lɛɛ kɔ nɛzɛ seĩ dɔa ka? (Wɛlɛvelesɔ̃ 17:5) Wɔ̃ ni o kea gɛ̃:

• Lɛɛ yɛɓo kɛ kpoula lɛ seĩ mɔ. Baaboa laa gee Babɛlɔu Sɛlɛ Gbuoa lɛ yaá “sɛlɛ gbɛɛ gbɛɛ yimia, e bɛi mia kpolo kɛkɔ gbɛɛ gbɛɛzɛ” la. “Ye lɛ e pɛlɛ yi gbuozɛ lɛ e sɛlɛ liesimia la kpoula zeea kaa.”—Wɛlɛvelesɔ̃ 17:15, 18.

• Lɛɛ́ bɛi kɛɛ sɛlɛ liesimia ɛ̃ɛ̃ pɛ lɔɔdɔmia ka. “Sɛlɛ liesimia lɛ o tãã zee” wa “pɛ lɔɔdɔmia” o yi lɛɛ́ gbaa sie a yisie luo ka.​—Wɛlɛvelesɔ̃ 18:9, 15.

• Oo wɔ̃ lɛ ye wa Wala wee kaa gee. Baaboa laa gee lɛ “lee lɛ e e die lɔɔdɔ nɔ teelea” ka, ɓii lɛɛ da sɛlɛ liesimia pie pɛlee ɛ̃ɛ̃ wɔ̃ o kɛ a lɛɛ wɛĩ. (Wɛlɛvelesɔ̃ 17:1, 2) Lɛɛ sɛlɛ seĩ yimia bekɛɓo. Ɛɛ̃ mia lɛ waa o zɛɛ bunuzɛ lia wɔ̃ laa wĩĩ.—Wɛlɛvelesɔ̃ 18:23, 24.

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 13 a ɓɛlɛkpo 6 mɔ

 2. Mɛɛ pɛ̃ lɛ wa gee Mɛsayaa lɛɛ lo nuu a ka?

Baabo a gee mɔ kelɛ lɔɔ 69 lɛɛ lo diee kɛ Mɛsaya e tĩã nuu.—Danya 9:25.

• Mɛɛ pɛ̃ lɛ lɔɔ 69 gã e gbɛ̃a? 455 B.C.E. Kɛɛ yi. Luoa kaa, Liesimi Niomaya e nu Zulusalɛ kɛ e sɛlɛɛ “dɔ e mɛi.”—Danya 9:25; Niomaya 2:1, 5-8.

• Lɔɔ 69 e kɛ luo wɛɛ mɔ? Wɔ̃ lɛ Baabo a gee mɔɔ bunuzɛ yia, luo doo lɛ kɛɛ doo ka. (Nɔma 14:34; Izikiɛ 4:6) A mɔɔ wɔ̃ mɔɔ, lɔɔ doo lɛ kɛɛ salapeelɛ ka. Wɔ̃ lɛ Baabo a gee mɔ e kea yia, lɔɔ 69 lɛ kɛɛ 483 ka (lɔɔ 69 x luo 7).

• Mɛɛ pɛ̃ lɛ lɔɔ 69 lie e nyɛ a ka? Ye kɔaa kɛɛ 483 loni e wɛlɛ 455 B.C.E. kɛɛ mɔɔ, lɛɛ nu ko ka 29 C.E. kɛɛ yi. a Kɛɛ kpokpo e kea lɛ o Zizɛ batai kɛa ɛ̃ɛ̃ lɛ e kɛ Mɛsayaa kaa!—Luu 3:1, 2, 21, 22

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 15 a ɓɛlɛkpo 5 mɔ

 3. Nyiɛ Nɔ Mia Lɛɛ Kɔ Lɛ Lia Lɛ A Baa

Nyiɛ nɔ mia lɛɛ kɔɔ do lɛ yi lɛ a gbɛ̃ɛ̃ lɛ mi lɛ lɛ kɔũkɔũa dietĩ lia mɔɔ. A do lɛ e kelɛ, mi e lia nɔ, ɛ̃ɛ̃ o a dietĩ lia si e toa kili yɛɓo kɛ a mɔ luo e ɓɔ. Kɛɛ ye waa mɔ Tokɛlɛipiemi a kɛ kili.—Ditɔlɔnɔme 15:23.

E kɛ bɛ̃ɛ̃ kilia, a do lɛ yi lɛ ko ko kɔyaa wia. Lɛ e, o i lia ba gɛ̃, o i lia vɔ pɛkulu kpo lɛ o yɛɓo kɛa i mɔɔ yi to aa nu i kpolo yi zeĩ, oo nyiɛ kaa i dietĩ lia ba to wa dũ i mɔ aa lo i kpolo yi ye waa kɛ yɛɓo kɛpia i mɔɔ ka, ɛ̃ɛ̃ pɛkulu kpo lɛ o yɛɓo kɛa i mɔɔ do lɛ yia, lɛ nɔ lɛ i gbĩkpala lɛ ɓe, lɛ oó pɛ pie kɛ i mɔ kpokpo ɓo ye waa kɛ yɛɓo kɛpia i zo mɔɔ kaa. Laa mɔ Tokɛlɛipiemi e e zɔ̃ɔ̃ si e gbɛ̃a zi lɛ o lo yɛɓo kɛɛa a dietĩ lia kaa mɔ, ye waa kɛ yɛɓo kɛpia mɔ, a lia ba gɛ̃pia, ɛ̃ɛ̃ nyiɛ laa sipiaa mɔɔ ka. Daita vɔ seĩ wa nyiɛ nɔ mia lɛɛ kɔ lɛ ɓeĩ ɓo gbɛɛ gbɛɛ. A mɔɔ wɔ̃ mɔɔ, kɛ Tokɛlɛipiemi e tĩã wee nyiɛ nɔ mia lɛɛ kɔɔ do nɔɔfe mɔɔ, laa mɔ e zi lɛ o lo a dietĩ lia wɔ̃ kɛɛ a kaa dɔ. Ii bɛi kɛɛ i yɛlɛtaapia wɛĩlɔɔ ni o kea yi:

• Ye waa m lia do si m gbĩkpala yi lɛ waa to yɛɓo kɛpia ka lɛ wɔ̃ do aa kɛ, lɛ aa teaa bɛ̃ɛ̃? M zo lɛɛ lo daa o m lia e kili nɔ m lɛɛ e mɛi, maa o a kaa tãã?—Ditɔlɔnɔme 12:23, 24.

• Ye waa kɛ yɛɓo kɛpia m mɔ lɛ waa m die lia si, waa pɛkɛ e yie ka, ɛ̃ɛ̃ lɛ waa nɔ m lɛɛ zeĩa bɛ̃ɛ̃? Kea wɔ̃ e kea lɛɛ lo m zo fɔ̃ãfɔ̃ã kɛɛ e gbɛ̃a wɔ̃ maa mɛdã Baabo yia mɔ?

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 39 a ɓɛlɛkpo 3 mɔ

 4. Wɔ̃ Ni Lɛ O Kiesimia Fĩã Ɓoa

Ɓaaboa a gee gɔ̃ wa e na o lɛɛ kelɛ yekɛ o fĩã e ɓo, ɛ̃ɛ̃ a gee e seĩ seĩ ka kelɛ ye o fĩã aa ɓoa, ye wa kelɛ bɛi lɛ o mɔ kɛɛ o mi gbɛɛ si. (1 Kɔleĩtĩã 7:10, 11) E kɛ bɛ̃ɛ̃ kilia, wɔ̃ bunuzɛ laa kɛ to Tokɛlɛipiemia do fĩã aa ɓo.

• Ɓa ya i ge yekɛ i wɔ̃ nɔɔfe kɛ i kɔpiemia lɛɛ: Leesigɔ̃ laá naa e wɔ̃ nɔɔfe kɛ e kɔpiemia lɛɛ, a mɔɔ wɔ̃ mɔɔ, a kɔpiemia too lɛ o die wũ mɔ gbumɔ gbɛɛ wá ɓe o lɛɛ.—1 Temɔte 5:8.

• Ɓaa i piemi mɛ wɛlɛ yɔɔ zɛ: I ɓɛɛmi mɛ e yɔɔ ka lɛɛ bɛi a mɔɔ mi la kɛɓe wɔ̃ fulufulu, ɛ̃ɛ̃ a wɔ̃ duo a yi.—Gɛlesia 5:19-21.

• Kpokpo ɓoa ɓaa i ɓɛɛmi la ɓɛɛla kɛ Zihova pie kɛ gaga a mɔ: Ye ɓaa kɛ wɔ̃ kɛpia gaga i piemi mɔ kɛ e gbini Zihova lɛɛ ka.—Apɔsɔlɔ 5:29.

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 42 a ɓɛlɛkpo 3 mɔ

  5. Luo Gbuo wa Kpɛɛyɛ Wɔ̃

Tokɛlɛipiemia oó da luo gbuo kpɛɛyɛ wɔ̃ ni lɛ oó Zihova zodaa ba. Kɛɛ laa mɔ Tokɛlɛipiemia seĩ o wɔ̃ lɛ waa mɛdã Baabo yia da yɛɓo pie, kɛ o wɔ̃ o loa kɛɛɛ dɔ e gbɛ̃a luo gbuo ni o kilia mɔ. Kɔa a gɔ̃ã ɓeĩ gɛ̃.

• Ye mido aa ɓa luo gbuo yeelɔɔ si kɛɛ bɛ̃ɛ̃. Ii bɛia geee nɔ a mɔɔ mi lɛɛ, “I zuo.” Ye a mɔɔ mi aa naa a yimaa, ii bɛi pɛ e kɛ lɛ ií luo gbuo e kilia kpɛɛyɛɛ wɔ̃ yiɓoo a lɛɛ.

• I piemi lɛ ye wa Zihova la Kelavɔɔ doomi kaa, e i suo kɛ ka a ɓɛĩ yemia ka ka leɓele ka kieba luo gbuo kpɛɛyɛ luo ka. Ye ɓa yɛlɛtaa aa zɔ̃ɔ̃ i lɛɛ kelɛ i lo yia, ii bɛi a yiɓoo i piemi lɛɛ lie kelɛ, e kɛa lɛ leɓele lɛ a gbɛ̃ɛ̃ lɛ salaɓo wɔ̃ mɔɔ kaa, mḿ lo a ɓele.

• Ye ɓa migbuo lɛ i yɛɓo kɛ a lɛɛ aa gbaapɛ nɔ i lɛɛ luo gbuo wɛĩa bɛ̃ɛ̃. Laa mɔ i i kɔɓo gbaapɛ e kilia wi? Ye wa kpokpo ɓo kili. Kea migbuo lɛ i yɛɓo kɛ a lɛɛ, lɛɛ gbaapɛ e kilia gɛ̃ luo gbuoa kpɛɛyɛ pɛ ka, maa lɛɛ a gɛ̃ nɔ ɓɔɔ i zuo ɓo pɛ ka ɓa yɛɓo kpeĩ ɓa kɛɛ wɛĩ?

• Mido e gbaapɛ nɔ i lɛɛ luo gbuo kpɛɛyɛ luo ka. Mi e gbaapɛ nɔ i lɛɛ a gee: “Mm yidɔ kelɛ ií luo gbuo e kea kpɛɛyɛ, kɛɛ mm naa m pɛ e kea nɔ i lɛɛ.” Leĩa, lɛ nɔ wɔ̃ yie ka lɛ a mɔɔ mi a kɛ i lɛɛ. Zi do kaa, ii a gɛ̃ kelɛ a mɔɔ mi lɛ ɓa zodɔamɔ yidãpia, ɛ̃ɛ̃ laa naa i da luo gbuo kpɛɛ wɔ̃ɔ ba? Ye ɓaa i yɛlɛtaa wɔ̃ nia yia, a too lɛ i ka e kɛa ii lo i kɔyaa gbaapɛɛ wia. Wɔ̃ nɔɔfe lɛ ko ya ko ge ko kɛɛ, koo naa yɛlɛtaa kpeĩ e kɛ ko kɛlɛ, ɛ̃ɛ̃ ko kɛ zodɔamɔzɛ Zihova lɛɛ.—Apɔsɔlɔ 23:1.

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 44 a ɓɛlɛkpo 1 mɔ

 6. Yáa Ni Lɛ O Si Mia Mɔɔ

Ɓii koo lɔkɛ mia kaa, koo ko yɛlɛ kɛ kpokpo ɓo ko die pie yekɛ ko yáa nɔ mia ye o toa lɛɛ. Wɔ̃ e kea lɛ wana ka, e kɛa ko wàa ɓelepia yáa lɛ o si mia mɔɔ kɛlɛ ɛ̃ɛ̃ koo yidɔ kelɛ yáa do lɛ ko mɔɔ ka. Koo kɛ kili ɓii Baaboa laa gee: “I yasɔnɔmia zi lɔkpɔ i mɔɔ, lɛ a mɔ e kɛ lɛ zi i dietĩ lɔkpɔɔ lɛ a ka i mɔɔ lɛ ɓe.”​—Woloma 13:8-10.

Mi lɛ yáa lɛ a mɔɔ, zi kpɛɛ lɛ e bɛi lɔkɛamɔ e kea zɔ̃ɔ̃a mia ye o toa lɛɛ? Mi lɛ yáa lɛ a mɔɔ yekɛ e lɔkɛamɔ zɔ̃ɔ̃ kàa e ɓɛɛmi mɔ ɛ̃ɛ̃ ɓe gbɛ̃a kpeĩ mɔ ka. Ɓii zokɛ-die-pie wɛĩa, ye mido aa gee yekɛ e wàa o pie kɛia, yekɛ wɔ̃ a wàa ɛ̃ɛ̃ e e yɛlɛtaa yɔɔ. Kɛ o tĩã a batai kɛɛɛ, laa mɔ a gee lie mi lɛ e liesi mia diedievɔɔ ka la nukiela yia lɛɛ, kɛ o wɔ̃ ya e kie le yekɛ mia ye o to lɛ o lo kɛɛ o batai kɛpiaa o yáa si. Kɛ mia o tĩã o kie siia, laa mɔ o o lia ba gɛ̃ yáa mɔɔ wɔ̃ wɛĩ. Ye ɓaa wɔ̃ e kea kɛɛ, laa zɔ̃ɔ̃ kelɛ ii kpaa mia ye o toa ka. “Yekɛ i gbũ-i-die doo mɔ wàa ɓele. Kɛɛ ka wàa ɓele ka kie ni mɔɔ wɔ̃ mɔ nɔ kili.”—Felepĩã 2:4.

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 56 a ɓɛlɛkpo 2 mɔ

 7. Lɔ́ɔ Dɔɔ wa Lɔɔ Mɔɔ Wɔ̃

Koo bɛi kii kɛɛ wɔ̃ nɔɔfe lɛ a gbɛ̃ɛ̃ lɛ lɔ́ɔ dɔɔ wa pɛlee wɔ̃ mɔɔ mɔ yekɛ wee e kɛ a yi—e kɛ bɛ̃ɛ̃ ko ko leege vɔ ko fĩãa ka. (Zɛlemaya 32:9-12) E kɛ bɛ̃ɛ̃ kilia, aa kɛɛ wesãkieka ɓeĩ lɛɛ kɛ Tokɛlɛipiemia fĩã e gbɛ̃a pɛlee ɛ̃ɛ̃ wɔ̃ ye e toa mɔ. Laa mɔ bɛi e kɛ o mɔ kɛ o a yibɛi zale, zoyage ka, ɛ̃ɛ̃ o doo lɛpia.

E kɛ bɛ̃ɛ̃ kilia, zi kpɛɛ lɛ ko bɛi wɔ̃ gaga lɛ e kelɛ nɛ kpɔ mi mɔ ɛ̃ɛ̃ mi tɔ sie wɔ̃ yibɛii a ka? (Mafiu 18:15-17 gee.) Zizɛ e zi yaaka lɛ ko bɛi a yibɛii a kaa zɔ̃ɔ̃ ko lɛɛ:

1. Ka dɔ gaga ka wɔ̃ɔ yibɛi ka kie fĩã.—A lonipia 15 gɛ̃.

2. Ye kaá bɛi a mɔɔ, ko leege vɔ lɛ o mɛkpala lɛɛ peelɛ suokɛ o kɛ yi.—A lonipia 16 gɛ̃.

3. E kɛa wɔ̃ɔ yibɛii wá nɛ a kaa, lɛ laa mɔ ka kɛ mia diedievɔɔ o yidɔɔ.—A lonipia 17 gɛ̃.

A bunuzɛ yia, ye wa sɛ kɛ ko kii tii kã ko leege vɔ mɔ, ɓii lɛɛ lo Zihova ɛ̃ɛ̃ nukielaa tɔ sie. (1 Kɔleĩtĩã 6:1-8) E kɛ bɛ̃ɛ̃ kilia, wɔ̃ bunuzɛ lɛ yi lɛ laa mɔ ka yibɛi lɔɔ kaa: kieto wɔ̃, deĩ lɛ nɛɛ e to a kɛlɛɛ, nɛɛ wa e looo o legbapɛ wɔ̃, pɔɔ ni o mia kɛlɛɛ mɔɔ pɛlee kpɔlɔ bɛi wɔ̃, ye mido wá ɓa kele ɓopiaa, ɛ̃ɛ̃ wɔ̃ i naa e kɛ ye ɓaa gaa a kɛ gomɛnɛ a yidɔ. Tokɛlɛipiemi lɛ e wɔ̃ nia yibɛi zoyage ka lɔɔ wɛlɛ mɔɔ, a yi wá kelɛ a mɔɔ mi wá topia liewe lɛ Baabo a dɔɔ pie.

Ye lɔɔ-sie-wɔ̃ kpokpo do aa kɛ—kelɛ kɛ-nɔɔɓe-pie, wɔ̃ yɔɔ kɛ nɔɔɓe ka, kããɓo wɔ̃, ɛ̃ɛ̃ mi-zɛ wɔ̃ kaa—Tokɛlɛipiemi lɛ e wɔ̃ nia gee sɛlɛ liesimia lɛɛ ye aa kɛɛ kaa, a yi wá kelɛ a mɔɔ mi wá topia liewe lɛ Baabo a dɔɔ pie.

Lo i mɛi pɛ mɛdãpia 56 a ɓɛlɛkpo 3 mɔ