Susijusios Biblijos eilutės:

• Ps 78:​40, 41; 106:​36–46. Nors izraelitai nuolat neklausė Jehovos ir jį skaudino, jis buvo jiems atlaidus.

• Lk 15:​11–32. Šioje alegorijoje Jėzus palygino Jehovą su gailestingu tėvu, kuris atleido savo atgailaujančiam sūnui už tai, ką padarė.

Susijusios Biblijos eilutės:

• Hbr 9:​22–28. Kaip paaiškino apaštalas Paulius, Jehova gali atleisti žmonėms nuodėmes dėl to, kad Jėzus paaukojo už juos savo gyvybę.

• Apr 7:​9, 10, 14, 15. Apaštalas Jonas regėjime matė milžinišką minią žmonių, kuriems dėl tikėjimo išperkamąja Jėzaus aukos galia Jehova atleidžia nuodėmes.

Susijusios Biblijos eilutės:

• Job 42:​7–10. Jobas turėjo melstis už tris netikrus savo draugus – tik po to Jehova jį išgydė ir dosniai palaimino.

• Mt 18:​21–35. Papasakodamas šį palyginimą Jėzus padėjo klausytojams suprasti, kaip svarbu atleisti kitiems, jei norime, kad mums atleistų Jehova.

Susijusios Biblijos eilutės:

• Ps 32:​1–5; 51:​1, 2, 16, 17. Sunkiai nusidėjęs, karalius Dovydas sielvartavo ir labai gailėjosi to, ką padarė.

• Jok 5:​14–16. Kaip rašė Jokūbas, žmogus, padaręs sunkią nuodėmę, turėtų apie tai pasisakyti vyresniesiems.

Susijusios Biblijos eilutės:

• 1 Kar 21:​27–29; 2 Met 18:​18–22, 33, 34; 19:​1, 2. Karalius Ahabas, sužinojęs, kad Jehova ketina jį nubausti, labai nuliūdo ir prieš jį nusižemino. Tam tikra prasme Ahabui buvo parodyta malonė, bet kadangi jo atgaila buvo nenuoširdi, Jehova galiausiai nubaudė jį mirtimi.

• 2 Met 33:​1–16. Karalius Manasas buvo itin nedoras ir padarė daug bloga, bet Jehova jam atleido, nes jis nuoširdžiai atgailavo – stengėsi pašalinti iš krašto stabmeldystę ir skatino žmones grįžti pas Jehovą.

Susijusios Biblijos eilutės:

• 2 Sam 12:13; 24:1; 1 Kar 9:​4, 5. Karalius Dovydas padarė sunkių nuodėmių, bet dėl to, kad atgailavo, Jehova jam atleido. Jehovos akyse Dovydas buvo doras ir ištikimas.

Susijusios Biblijos eilutės:

• Mt 26:​36, 40, 41. Kai Jėzui ypač reikėjo artimiausių draugų palaikymo ir paramos, jie užmigo. Bet jis suprato, kad jie buvo labai pavargę.

• Mt 26:​69–75; Lk 24:​33, 34; Apd 2:​37–41. Petras tris kartus išsižadėjo Jėzaus, bet dėl to labai gailėjosi. Jėzus Petrui atleido – prisikėlęs iš mirties pasirodė jam asmeniškai, o vėliau patikėjo svarbių pareigų bendruomenėje.

Susijusios Biblijos eilutės:

• Mt 23:​29–33. Jėzus pasakė Raštų aiškintojams ir fariziejams, kad jų baigtis bus Gehena – amžina pražūtis.

• Mk 14:21; Jn 17:12. Jėzus Judą Iskarijotą pavadino pražūties sūnumi ir pasakė, kad jam būtų buvę geriau negimti.