Malda

ĮRAŠO KALBA

Malda

Iš kur žinome, kad Jehova klausosi mūsų maldų ir į jas atsako?

Ps 65:2; 145:18; 1 Jn 5:14

Taip pat skaityk Ps 66:19; Apd 10:31; Hbr 5:7.

Susijusios Biblijos eilutės:
- 1 Kar 18:36–38. Pranašas Elijas ant Karmelio kalno stojo akistaton su Baalo pranašais. Jis meldėsi Jehovai ir iškart sulaukė atsakymo į savo maldą.
- Mt 7:7–11. Jėzus ragino savo sekėjus atkakliai melstis ir patikino, kad Jehova išklausys juos kaip kad mylintis Tėvas savo vaikus.

Kam vieninteliam krikščionys turi melstis?

Ps 5:1, 2; 69:13; Mt 6:9; Fil 4:6

Kieno vardu mes meldžiamės?

Jn 15:16; 16:23, 24

Kieno maldų Jehova klausosi?

Apd 10:34, 35; 1 Pt 3:12; 1 Jn 3:22; 5:14

Kieno maldų Jehova nesiklauso?

Pat 15:29; 28:9; Iz 1:15; Mch 3:4; Jok 4:3; 1 Pt 3:7

Susijusios Biblijos eilutės:
- Joz 24:9, 10. Bileamo maldos Jehova neišklausė, nes prašymas nesiderino su jo valia.
- Iz 1:15–17. Jehova nesiklausė izraelitų maldų, nes jie buvo veidmainiai ir liejo nekaltą kraują.

Kokiu žodžiu paprastai baigiame maldą ir kodėl tai tinkama?

1 Met 16:36; Ps 41:13; 72:19; 89:52; 1 Kor 14:16

Ar svarbu, kokioje kūno padėtyje meldžiamės?

1 Kar 8:54; Mk 11:25; Lk 22:39, 41; Jn 11:41

Taip pat skaityk Jon 2:1.

Kai krikščionys susirenka garbinti Jehovos ir yra sakoma bendra malda, kokius dalykus joje galima paminėti?

Apd 4:23, 24; 12:5

Susijusios Biblijos eilutės:
- 1 Met 29:10–19. Kai izraelitai sunešė aukas šventyklos statybai, karalius Dovydas visų susirinkusiųjų vardu meldėsi Jehovai ir jį šlovino.
- Apd 1:12–14. Susirinkę vieno namo viršutiniame kambaryje, apaštalai kartu su Jėzaus broliais, jo motina Marija ir kai kuriomis moterimis meldėsi.

Kodėl būtų netinkama meldžiantis girtis ar savo maldomis mėginti padaryti kitiems įspūdį?

Mt 6:5; Lk 18:10–14

Kodėl dera melstis prieš valgį?

Mt 14:19; Apd 27:35; 1 Kor 10:25, 26, 30, 31

Kodėl svarbu maldos neapleisti?

Rom 12:12; Ef 6:18; 1 Tes 5:17; 1 Pt 4:7

Susijusios Biblijos eilutės:
- Dan 6:6–10. Nors rizikavo gyvybe, pranašas Danielius ir toliau, kaip buvo pratęs, kasdien visiems matant meldėsi Jehovai.
- Lk 18:1–8. Palyginimu apie teisėją ir atkaklią našlę Jėzus norėjo pamokyti, kad mūsų dangiškasis Tėvas išklausys mūsų maldavimus ir mielai padės.

Su kokia nuostata turime prašyti Jehovą atleisti mūsų kaltes?

2 Met 7:13, 14

Susijusios Biblijos eilutės:
- 2 Kar 22:11–13, 18–20. Kadangi karalius Jošijas nusižemino ir prašė Jehovą malonės, Jehova buvo jam gailestingas.
- 2 Met 33:10–13. Karalius Manasas nuolankiai meldė Jehovą atleidimo. Jehova jam atleido ir netgi grąžino sostą.

Ką turime daryti, kad Jehova mums atleistų?

Mt 6:14, 15; Mk 11:25; Lk 17:3, 4

Kodėl meldžiantis svarbu išreikšti Jehovai norą, kad būtų vykdoma jo valia?

Mt 6:10; Lk 22:41, 42

Kodėl mūsų maldos turi byloti apie tai, kad pasitikime Jehova?

Mk 11:24; Hbr 6:10; Jok 1:5–7

Apie ką maldoje dera kalbėti?

Taip pat skaityk Ps 119:34.

Susijusios Biblijos eilutės:
- 1 Kar 3:11, 12. Jehovai patiko, kad karalius Saliamonas prašė jį išminties, todėl dosniai jos suteikė.

Prašyti Jehovą šventosios dvasios

Lk 11:13; Apd 8:14, 15

Melstis už bendratikius, ypač tuos, kurie yra persekiojami

Apd 12:5; Rom 15:30, 31; Jok 5:16

Taip pat skaityk Kol 4:12; 2 Tim 1:3.

Girti ir šlovinti Jehovą

Ps 86:12; Iz 25:1; Dan 2:23

Susijusios Biblijos eilutės:
- Lk 10:21. Jėzus viešai šlovino Jehovą už tai, kad atskleidė dvasines tiesas nuolankiems kaip vaikai žmonėms.
- Apr 4:9–11. Angelai atiduoda Jehovai jam priklausančią garbę ir šlovę.

Prašyti Jehovą palankiai nuteikti valdžios atstovų širdis mūsų atžvilgiu, kad galėtume nekliudomai jį garbinti ir dirbti evangelizacijos darbą.

Mt 5:44; 1 Tim 2:1, 2

Taip pat skaityk Jer 29:7.

Ar dera melstis per krikštą?

Lk 3:21

Ar dera melstis už tuos, kurie yra nusilpę dvasiškai?

Jok 5:14, 15

Kodėl vyrai melsdamiesi dažniausiai galvos neprisidengia, o moterys kartais prisidengia?

1 Kor 11:2–16

Ar Dievui svarbiausia, kad mūsų maldos būtų ilgos ir karštos?

Rd 3:41; Mt 6:7

Susijusios Biblijos eilutės:
- 1 Kar 18:25–29, 36–39. Pranašo Elijo raginami, Baalo pranašai valandų valandas šaukėsi savo dievo, bet jokio atsako nesulaukė.
- Apd 19:32–41. Artemidės garbintojai Efeze dvi valandas šūkaudami liaupsino savo deivę. Viskas baigėsi tuo, kad miesto raštininkas liepė jiems nutilti ir išsiskirstyti.