Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Evangelizacijos darbas

Evangelizacijos darbas

Kodėl tikri krikščionys pasakoja apie savo įsitikinimus kitiems?

Kiek Jėzui buvo svarbu skelbti gerąją naujieną?

Lk 8:1; Jn 18:37

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Lk 4:​42–44. Jėzus pasakė, kad yra siųstas skelbti gerosios naujienos.

    • Jn 4:​31–34. Skelbti gerąją naujieną Jėzui buvo tarsi maistas.

Ar skelbti gerąją naujieną įpareigoti tik vyrai, paskirti vadovauti krikščionių bendruomenei?

Ps 68:11; 148:​12, 13; Apd 2:​17, 18

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • 2 Kar 5:​1–4, 13, 14, 17. Maža izraelitė papasakojo sirų kariuomenės vado Naamano žmonai apie Jehovos pranašą Eliziejų.

    • Mt 21:​15, 16. Aukštieji kunigai ir Raštų aiškintojai priekaištavo Jėzui, kad berniukai šventykloje jį šlovino, bet Jėzus jų priekaištus atrėmė.

Kokiais būdais vyresnieji moko bendruomenę dirbti evangelizacijos darbą?

Kaip Jehova ir Jėzus padeda mums evangelizacijos darbe?

2 Kor 4:7; Fil 4:13; 2 Tim 4:17

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Apd 16:​12, 22–24; 1 Tes 2:​1, 2. Nors ir nukentėjo, apaštalas Paulius ir jo bendražygiai Dievo padedami toliau drąsiai skelbė gerąją naujieną.

    • 2 Kor 12:​7–9. Apaštalas Paulius kentė „dyglį kūne“ – tikriausiai jį kamavo kokia sveikatos problema. Bet Jehova suteikė Pauliui stiprybės ir šis toliau nenuilstamai dirbo evangelizacijos darbą.

Kas padaro krikščionis tinkamus skelbti gerąją naujieną?

1 Kor 1:​26–28; 2 Kor 3:5; 4:13

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Jn 7:15. Jėzaus kraštiečiai stebėjosi, iš kur jis, nebaigęs jokios rabinų mokyklos, turi tiek žinių ir išminties.

    • Apd 4:13. Nors daugelis Jėzaus apaštalus laikė paprastais, nemokytais žmonėmis, jie uoliai ir drąsiai skelbė gerąją naujieną.

Iš kur žinome, kad turime mokyti kitus būti gerosios naujienos skelbėjais ir mokytojais?

Mk 1:17; Lk 8:1; Ef 4:​11, 12

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Iz 50:​4, 5. Prieš siųsdamas savo Sūnų į žemę, Jehova mokė jį ir ruošė būsimai misijai.

    • Mt 10:​5–7. Tarnaudamas žemėje, Jėzus kantriai mokė savo mokinius dirbti evangelizacijos darbą.

Koks turėtų būti mūsų požiūris į evangelizuotojo tarnystę?

Kaip krikščionys jaučiasi dirbdami evangelizacijos darbą?

Kokiomis temomis skelbėjai su žmonėmis kalba?

Kodėl tikri krikščionys nevengia atskleisti žmonėms klaidingų religinių mokymų?

2 Kor 10:​4, 5

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Mk 12:​18–27. Remdamasis šventaisiais raštais, Jėzus parodė sadukiejams, kad neigdami mirusiųjų prikėlimą jie klysta.

    • Apd 17:​16, 17, 29, 30. Apaštalas Paulius pateikė atėniečiams svarių argumentų, įrodančių, kad garbinti stabus neprotinga.

Kaip mes skelbiame gerąją naujieną?

Iš kur žinome, kad skelbti gerąją naujieną viešai yra tinkama?

Kodėl galima sakyti, kad evangelizacijos darbe reikia kantrybės ir ištvermės?

Ką gera skelbėjai gali nuveikti dirbdami evangelizacijos darbą?

Kodėl krikščionis turėtų būti visada pasiruošęs paliudyti tiesą?

1 Kor 9:23; 1 Tim 2:4; 1 Pt 3:15

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Jn 4:​6, 7, 13, 14. Nors buvo pavargęs, Jėzus paliudijo gerąją naujieną prie šulinio atėjusiai samarietei.

    • Fil 1:​12–14. Net kai buvo įkalintas, apaštalas Paulius išnaudojo visas galimybes paskelbti kitiems gerąją naujieną. Taip jis pastiprino savo bendratikius.

Ar turėtume tikėtis, kad visi klausysis mūsų skelbiamos žinios?

Jn 10:​25, 26; 15:​18–20; Apd 28:​23–28

  • Susijusios Biblijos eilutės:

    • Jer 7:​23–26. Jeremijo lūpomis Jehova savo tautai sakė, kad ji nenorėjo klausyti jo siųstų pranašų.

    • Mt 13:​10–16. Jėzus savo mokiniams pasakė, kad daugelis žmonių, kaip ir pranašo Izaijo dienomis, į jų skelbiamą žinią neįsiklausys.

Kodėl nesistebime, kad daugelis žmonių mūsų skelbiamos žinios nesiklauso?

Iš kur žinome, kad bus žmonių, kurie mūsų skelbiamos žinios klausysis, bet Jėzaus sekėjais netaps?

Kodėl neturėtume stebėtis, kad dirbdami evangelizacijos darbą iš kai kurių žmonių sulauksime priešiškumo?

Kaip reaguojame, kai skelbdami gerąją naujieną susiduriame su priešiškais žmonėmis?

Kodėl galime neabejoti, kad bus žmonių, kurie į mūsų skelbiamą žinią įsiklausys?

Kokia atsakomybė tenka kiekvienam gerosios naujienos skelbėjui?

Iš kur žinome, kad gerąją naujieną turime skelbti visokių tikėjimų, rasių ir tautybių žmonėms?

Iš ko suprantame, kad skelbti gerąją naujieną galime bet kurią savaitės dieną, net ir šabą?

Kokie pavyzdžiai iš Biblijos rodo, kad gerąją naujieną turėtume skelbti visiems žmonėms – net ir tiems, kurie skaito Bibliją ir yra uolūs savo tikėjimo išpažinėjai?