Kur surasti vidinę ramybę?

Mūsų ir ankstesniame straipsnyje minėto Toro laikai visai nepanašūs. Esminis skirtumas tas, kad nūdien netrūksta patarimų, kaip įgyti dvasinę ramybę. Savo idėjas siūlo psichologai, savišvietos vadovėlių rašytojai, net laikraščių apžvalgininkai. Jų patarimai gali padėti tam kartui, tačiau ilgalaikiam sprendimui reikia daug didesnės išminties. Tai ir surado pirmajame straipsnyje minėtieji žmonės.

ANTONIJAS, Markas, Gersonas, Vania bei Marselas kilo iš skirtingų šeimų ir kiekvieną vargino savi sunkumai. Tačiau juos vienijo bent trys dalykai. Pirma, buvo metas, kai jie gyveno „be vilties ir be Dievo pasaulyje“ (Efeziečiams 2:12). Antra, jie ieškojo dvasinės ramybės. Trečia, visi įgijo trokštamą vidinę ramybę ėmę tyrinėti Bibliją su Jehovos liudytojais. Studijuodami jie suprato, jog Dievas jais rūpinasi. Pasak Pauliaus žodžių anų laikų atėniečiams, Dievas išties yra „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27).  Tuo būtina nuoširdžiai tikėti, jei norime įgyti vidinę ramybę.

Kodėl tiek maža ramybės?

Biblijoje nurodytos dvi pagrindinės priežastys, kodėl pasaulyje tiek maža vidinės ramybės bei taikos tarp žmonių. Pirmoji paminėta Jeremijo 10:23 (Brb): „Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ Žmogus neturi pakankamai išminties bei įžvalgumo valdyti pats be paramos iš šalies, o tikrosios pagalbos galime susilaukti tik iš Dievo. Jei žmogus neieško Dievo vadovavimo, niekada neturės ilgalaikės ramybės. Kita, kodėl nėra ramybės, sužinome iš apaštalo Jono žodžių: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Be Dievo vadovavimo žmogui niekada nepavyks įgyti ramybės, nes tokias pastangas sužlugdys nematomas, bet realus, labai galingas „piktasis“ — Šėtonas.

Dėl šių dviejų priežasčių — daugumos žmonių nenoro būti vadovaujamiems Dievo bei aktyvios Šėtono veiklos pasaulyje — žmonijos padėtis yra apgailėtina. Ją taikliai apibūdino apaštalas Paulius: „Visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Romiečiams 8:22). Ar galėtume prieštarauti tokiai išvadai? Tiek klestinčioje, tiek skurdžioje visuomenėje šeimos problemos, piktadarystės, neteisingumas, asmenybių konfliktai, ekonominis nestabilumas, gentinė bei etninė nesantaika, priespauda, ligos ir dar daug kas pasiglemžia dvasinę ramybę.

Kur rasti vidinę ramybę

Studijuodami Bibliją, Antonijas, Markas, Gersonas, Vania bei Marselas sužinojo tai, kas pakeitė jų gyvenimą. Pavyzdžiui, jie žino, kad ateityje pasaulio padėtis pasikeis. Tai ne koks nors miglotas laimingos pabaigos lūkestis. Ši viltis tikra ir patikimai pagrįsta tiesa, kad Dievas yra numatęs žmonijos tikslą ir žengdami į jį, tai yra vykdydami Kūrėjo valią, jau šiandien galime susilaukti palaimų. Minėtųjų žmonių gyvenime daug kas pagerėjo taikant Biblijos principus. Jie pasijuto laimingesni ir įgijo daugiau ramybės negu tikėjosi.

Antonijas jau nebedalyvauja protesto akcijose nei darbininkų streikuose. Jis įsitikinęs, kad tokiomis priemonėmis galima pasiekti tik ribotų, laikinų pokyčių. Buvęs darbininkų lyderis sužinojo apie Dievo Karalystę. Jos meldžia milijonai žmonių kartodami Viešpaties (arba „Tėve mūsų“) maldos žodžius Dievui: „Teateinie tavo karalystė“ (Mato 6:10). Antonijas žino, kad Dievo Karalystė yra reali dangiškoji vyriausybė, įkursianti tikrąją taiką žmonijai.

Markas išmoko santuokoje taikyti išmintingus Biblijos patarimus. Todėl buvęs politikas dabar vėl džiaugiasi savo laime su žmona. Jis irgi laukia veikiai ateisiančio meto, kai Dievo Karalystė pakeis šį godų, savanaudišką pasaulį geresne santvarka. Markui dabar daug aiškesni Viešpaties maldos žodžiai: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Kai Dievo valia bus įgyvendinta žemėje, žmonės džiaugsis neregėta gerove.

O kaip su Gersonu? Jis jau nebe klajūnas ir ne vagis. Buvusio gatvės vaiko gyvenimas įgijo prasmę, nes dabar jis padeda kitiems žmonėms rasti vidinę ramybę. Šie faktai rodo, kad žmonių, studijuojančių Bibliją  ir taikančių jos patarimus, gyvenimas labai pagerėja.

Vidinė ramybė neramiame pasaulyje

Pagrindinis Dievo valios įgyvendintojas yra Jėzus Kristus ir žmonės, studijuojantys Bibliją su Jehovos liudytojais, daug apie jį sužino. Jo gimimo naktį angelai giedojo gyrių Dievui: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Luko 2:14) Kai Jėzus užaugo, stengėsi palengvinti žmonių gyvenimą. Jis perprasdavo žmonių jausmus ir gailėdavosi prislėgtųjų bei ligonių. Jis, kaip ir žadėjo angelai, suteikdavo vidinės ramybės romiesiems. Savo tarnybos pabaigoje Jėzus pasakė mokiniams: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jono 14:27)

Jėzus buvo ne vien humaniška asmenybė. Jis prilygino save ganytojui, o nuolankius savo sekėjus — avims: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Aš — gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“ (Jono 10:10, 11). Skirtingai nei daugybė šiuolaikinių vadovų, labiausiai besirūpinančių savimi, Jėzus atidavė gyvybę už savo avis.

Kaip galime turėti naudos iš Jėzaus veiklos? Daugelis žmonių žino jo žodžius: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Jei norime įrodyti tikį Jėzumi, pirmiausia turime pažinti jį ir jo Tėvą Jehovą. Žinios apie Dievą ir Jėzų Kristų padės užmegzti artimą ryšį su Jehova Dievu ir tai atneš mums dvasinę ramybę.

Jėzus pasakė: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“ (Jono 10:27, 28). Kokie šilti, paguodžiantys žodžiai! Tiesa, Jėzus ištarė juos beveik prieš du tūkstančius metų, tačiau jie tokie pat patikimi kaip ir anuomet. Nepamiršk, kad Jėzus Kristus gyvas ir veiklus — jis dabar valdo pasodintas į sostą Dievo dangiškojoje Karalystėje. Kaip prieš daugelį amžių gyvendamas žemėje, taip ir nūnai Jėzus rūpinasi romiais, dvasinės ramybės trokštančiais žmonėmis. Be to, Jėzus dar tebėra savo avių Ganytojas. Jei seksime Jėzumi, jis padės įgyti vidinę ramybę, įgalinančią, be kita ko, su tvirtu tikėjimu laukti būsimos visuotinės taikos, kuomet neliks smurto, karų, nusikaltimų.

Tikra palaima žinoti ir tikėti, kad Jehova padės mums per Jėzų. Ar prisimenate Vanią, kurią nuo mažumės užgulė sunki atsakomybės našta ir slėgė mintis, jog Dievas ją pamiršo? Dabar Vania tikra, kad Dievas jos neapleido. Ji sako: „Sužinojau, kad Dievas yra realus asmuo, turintis puikias savybes. Meilė paskatino jį pasiųsti savo Sūnų į žemę, kad mes gyventume. Tai labai svarbu žinoti.“

Marselas liudija, koks tikras yra jį su Dievu siejantis ryšys. Šis buvęs pramogautojas sako: „Dažnai jaunuoliai nežino, ko imtis, ir prisigalvoja žalingų dalykų. Kai kurie griebiasi narkotikų; aš irgi juos vartojau. Manau, jog dar bus daug tokių laimingų  kaip ir aš, sužinojusių tiesą apie Dievą bei jo Sūnų.“

Kruopščiai studijuodami Bibliją, Vania ir Marselas išsiugdė tvirtą tikėjimą Dievu ir neabejoja jo troškimu padėti jiems įveikti savo sunkumus. Jei studijuosime Bibliją, taikysime jos patarimus, irgi pajusime vidinę ramybę. Tada ir mums visiškai tiks apaštalo Pauliaus žodžiai: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7).

Jau šiandien galime rasti tikrąją ramybę

Jėzus Kristus veda tiesos ištroškusius žmones amžinojo gyvenimo keliu į žemės rojų. Kadangi Jėzus veda žmones į tyrą Dievo garbinimą, jie jaučia tokią pat ramybę, apie kurią kalbama Biblijoje: „Mano tauta gyvens taikos buveinėje, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse“ (Izaijo 32:18). Beje, tai yra tik būsimos ramybės įvaizdis. Biblijoje sakoma: „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu. Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:11, 29, Brb).

Tad ar šiandien įmanoma džiaugtis vidine ramybe? Be abejo. Negana to, galime būti tikri, jog netolimoje ateityje Dievas palaimins klusnią žmoniją neregėta ramybe. Ar nenorėtumėte paprašyti maldoje jo ramybės? Jei dėl sunkumų ją praradote, melskitės kaip karalius Dovydas: „Palengvink man širdies rūpesčius ir išgelbėk mane iš mano vargų. Pažvelk į mano skurdą ir kančią ir atleisk visas mano nuodėmes“ (Psalmyno 25:17, 18). Neabejokite, kad Dievas išklauso tokias maldas. Jis ištiesta ranka siūlo ramybę visiems iš širdies jos trokštantiems žmonėms. Dievo Žodis mums meilingai laiduoja: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. Jis tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo, jis girdi jų šauksmą ir juos gelbsti“ (Psalmyno 145:18, 19).

[Anotacija 5 puslapyje]

Žmogus neturi pakankamai išminties bei įžvalgumo valdyti pats be paramos iš šalies, o tikrosios pagalbos galima susilaukti tik iš Dievo

[Anotacija 6 puslapyje]

Žinios apie Dievą ir Jėzų Kristų gali padėti išsiugdyti artimą ryšį su Jehova Dievu, padėsiančiu įgyti dvasinę ramybę

[Iliustracija 7 puslapyje]

Laikydamiesi Biblijos patarimų, turėsime ramybę šeimoje