Lik nepajudinamas, tarsi regėtum Neregimąjį

„[Mozė] liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (HEBRAJAMS 11:27).

1. Kokius įdomius žodžius apie Dievą pasakė Jėzus Kalno pamoksle?

JEHOVA yra neregimas Dievas. Mozės paprašytas parodyti savo šlovę, Jehova atsakė: „Mano veido negali pamatyti, nes žmogus negali pamatyti mane ir likti gyvas“ (Išėjimo 33:20). Apaštalas Jonas irgi paminėjo: „Dievo niekas niekada nėra matęs“ (Jono 1:18). Net Jėzus Kristus gyvendamas žemėje negalėjo regėti Dievo. Vis dėlto Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą“ (Mato 5:8). Ką reiškė šie Jėzaus žodžiai?

2. Kodėl negalime regėti Dievo tiesiogiai?

 ² Rašte apie Jehovą kalbama kaip apie nematomą Dvasią (Jono 4:24, Brb; Kolosiečiams 1:15; 1 Timotiejui 1:17). Todėl Jėzaus paminėti žodžiai nereiškė, jog žmogus gali regėti Jehovą tiesiogiai. Tiesa, danguje Jehovą Dievą matys pateptieji krikščionys prikelti dvasiomis. Vis dėlto tyraširdžiai, puoselėjantys viltį amžinai gyventi žemėje, taip pat gali matyti Dievą. Kaip?

3. Kaip žmonės gali suvokti kai kurias Dievo savybes?

³ Mes galime daug ką sužinoti apie Jehovą atidžiai stebėdami jo kūriniją. Taip įžvelgiame jo galią ir jaučiame paskatą pripažinti jį esant Dievą Kūrėją (Hebrajams 11:3; Apreiškimo 4:11). Apaštalas Paulius apie tai rašė: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Tad Jėzaus žodžiai, jog bus žmonių, reginčių Dievą, reiškia gebėjimą suvokti kai kurias Jehovos savybes. Tam reikia turėti tikslių žinių ir viską vertinti dvasiniu požiūriu — „širdies akimis“ (Efeziečiams 1:18). Jėzaus žodžiai bei darbai taip pat daug ką atskleidė apie Dievą. Todėl Jėzus pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9) Jėzus tobulai atspindėjo Jehovos asmenybę, tad žinodami Kristaus gyvenimą bei mokymus galime matyti, arba suvokti, kai kurias Dievo savybes.

Svarbiausia — dvasingumas

4. Kas rodo, kad šiandien nemažai žmonių stokoja dvasingumo?

⁴ Šiandien tikinčių bei tikrai dvasingų žmonių nėra daug. „Ne visi turi tikėjimą“, — pasakė Paulius (2 Tesalonikiečiams 3:2). Nemažai žmonių yra visiškai atsidavę savo pačių siekiams ir netiki Dievu. Dėl nuodėmingo elgesio ir dvasingumo stokos jie nesugeba žvelgti supratimo akimis, nes, pasak apaštalo Jono, „kuris [daro] pikta, nėra matęs Dievo“ (3 Jono 11). Negalėdami tiesiogiai regėti Dievo, tokie žmonės elgiasi taip, tarsi ir jis nemato jų darbų (Ezechielio 9:9). Jie niekina dvasinius dalykus, todėl negali „pažinti Dievo“ (Patarlių 2:5). Štai kodėl apaštalas Paulius rašė: „Juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad apie tuos dalykus reikia spręsti dvasiškai“ (1 Korintiečiams 2:14).

5. Ką žino dvasingi žmonės?

⁵ Jei esame dvasingi, nuolat prisiminsime, jog nors Jehova nėra priekabių ieškantis Dievas, vis dėlto žino, kada elgiamės skatinami blogų minčių bei geismų. Tikrai „Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus“ (Patarlių 5:21, Brb). Jei nuodėmė mus įveiktų, turėtume atgailauti ir prašyti Jehovos atleisti, nes mylime jį ir nenorime jo įskaudinti (Psalmyno 78:41; 130:3).

Kas suteikia mums ištvermės?

6. Ką reiškia būti tvirtam?

⁶ Nors Jehova yra neregimas, nepamirškime, kad jis mus mato. Neabejodami, jog Dievas yra ir kad jis arti visų jo besišaukiančių, liksime tvirti, nesvyruojantys tikėjimu (Psalmyno 145:18). Taip būsime panašūs į Mozę, apie kurį Paulius rašė: „Tikėdamas jis paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės. Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Hebrajams 11:27).

7, 8. Kas įkvėpė Mozei drąsos faraono akivaizdoje?

⁷ Dievo įpareigotam išvesti izraelitus iš  Egipto nelaisvės, Mozei dažnai tekdavo stoti priešais žiaurų faraoną jo rūmuose, pilnuose religinių bei karo vadų. Ant rūmų sienų tikriausiai buvo nupiešta įvairių dievybių. Bet neregimasis Jehova Mozei buvo realus asmuo, skirtingai nei anie negyvi Egipto stabai. Taigi nenuostabu, kad Mozė nesibaimino faraono.

⁸ Kas suteikė Mozei drąsos daug kartų eiti pas faraoną? Rašte sakoma, kad „Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje“ (Skaičių 12:3). Be abejo, tvirtas Mozės dvasingumas bei įsitikinimas, jog Dievas yra su juo, davė jam jėgų, būtinų atstovauti „Neregimajam“ nuožmaus Egipto valdovo akyse. Kaip nūdien tie, kurie ‛regi’ nematomą Dievą, įrodo juo tikį?

9. Kas padeda mums likti tvirtiems?

⁹ Viena, kaip galime rodyti tikėjimą ir likti tvirti tarsi regėtume Neregimąjį, — drąsiai skelbti, nors ir būtume persekiojami. Jėzus įspėjo savo mokinius: „Visi jūsų nekęs dėl mano vardo“ (Luko 21:17). Jis taip pat pasakė: „Tarnas ne didesnis už šeimininką! Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų“ (Jono 15:20). Jėzaus žodžiai išsipildė: po jo mirties mokiniams grasindavo, juos areštuodavo, mušdavo (Apaštalų darbų 4:1-3, 18-21; 5:17, 18, 40). Net ir užgriuvus persekiojimams, Jėzaus apaštalai bei kiti sekėjai toliau drąsiai skelbė gerąją naujieną (Apaštalų darbų 4:29-31).

10. Kaip pasitikėjimas Jehovos apsauga padeda mums tarnyboje?

¹⁰ Kaip ir Mozės, Jėzaus pirmųjų sekėjų neišgąsdino daugybė matomų priešų. Jėzaus mokiniai pasitikėjo Dievu, todėl atlaikė aršų persekiojimą ir nesusvyravo — tarsi regėtų Neregimąjį. Šiandien mes irgi esame drąsūs, bebaimiai Karalystės skelbimo darbe, nes visuomet žinome, kad Jehova saugo. Dievo Žodis sako, jog „žmonių baimė spendžia žmogui spąstus, o kas pasitiki Viešpačiu, tas apsaugomas“ (Patarlių 29:25). Todėl persekiojami nesusigūžiame iš baimės, taip pat nesigėdijame savo tarnybos. Tikėjimas skatina drąsiai liudyti kaimynams, bendradarbiams, bendramoksliams bei visiems kitiems (Romiečiams 1:14-16).

Neregimasis vadovauja savo tautai

11. Kaip, pasak Petro ir Judo, kai kurie susirinkimo nariai akivaizdžiai stokojo dvasingumo?

¹¹ Tikėjimo akimis žvelgiame į Jehovą kaip į jo žemiškosios organizacijos vadovą. Tai padeda mums vengti kritikuoti atsakingus susirinkimo brolius. Tiek apaštalas Petras, tiek Jėzaus įbrolis Judas perspėjo apie tuos, kurie stokoja dvasingumo ir piktžodžiauja vadovaujantiems krikščionims (2 Petro 2:9-12; Judo 8). Ar jie būtų taip nepagarbiai kalbėję Jehovos akivaizdoje, jei Dievas būtų matomas? Vargu! Kadangi Dievas yra neregimas, tie dvasingumo stokojantys žmonės pamiršo esą jam atskaitingi.

12. Koks turi būti mūsų požiūris į vadovaujančius susirinkimo brolius?

¹² Žinoma, krikščionių susirinkimas susideda iš netobulų žmonių. Kartais vyresnieji irgi daro klaidų, galinčių paveikti kurį nors iš mūsų. Tačiau Jehova naudojasi tais vyrais kaip susirinkimo ganytojais (1 Petro 5:1, 2). Dvasingi krikščionys pripažįsta, jog, be viso kito, taip pat ir per juos Jehova vadovauja savo tautai. Todėl mes, krikščionys, vengiame kritikos bei polinkio skųstis ir gerbiame Dievo  teokratinę tvarką. Paklusdami vadovaujantiems broliams, parodome regį Neregimąjį (Hebrajams 13:17).

Žvelkime į Dievą kaip į savo Didįjį Mokytoją

13, 14. Ką tau reiškia žiūrėti į Jehovą kaip į savo Didįjį Mokytoją?

¹³ Dvasinis įžvalgumas svarbus dar ir kitoje srityje. Izaijas išpranašavo: „Savo akimis [Mokytoją] regėsi“ (Izaijo 30:20). Jei tikime, neabejojame, kad Jehova mus moko per savo žemiškąją organizaciją (Mato 24:45-47). Žiūrėti į Dievą kaip į mūsų Didįjį Mokytoją — tai ne tik nuolat kruopščiai studijuoti Bibliją bei reguliariai lankyti krikščionių sueigas, bet ir naudotis visomis Dievo teikiamomis dvasinėmis dovanomis. Pavyzdžiui, turime būti ypač dėmesingi tiems mokymams, kuriuos mūsų dvasingumui palaikyti Jehova duoda per Jėzų (Hebrajams 2:1).

¹⁴ Kartais būtinos ypatingos pastangos, kad iš dvasinio maisto pasisemtume kuo daugiau naudos. Galbūt tik paviršutiniškai perskaitome mums sunkiai suprantamus Biblijos pasakojimus, o žurnaluose Sargybos bokštas ir Atsibuskite! net praleidžiame tuos straipsnius, kurie mus mažiau domina. Gal per krikščionių sueigas leidžiame mintims klajoti. Tačiau galime susikaupti, jei įsigiliname į aptariamą temą. Mūsų nuoširdus dėkingumas už Jehovos teikiamą dvasinį mokymą liudija, jog laikome jį savo Didžiuoju Mokytoju.

Esame atskaitingi

15. Kaip kai kurie elgiasi it būtų nematomi Jehovai?

¹⁵ Šiuo „pabaigos metu“, kai klesti blogis, tikėti Neregimąjį itin svarbu (Danieliaus 12:4). Plačiai išsikerojo nesąžiningumas, seksualinis palaidumas.  Nepamirškime, kad Jehova stebi mūsų veiksmus net tada, kai jų nemato žmonės. Kai kas to nebesuvokia ir kitiems nematant daro, ką draudžia Raštas. Yra tokių, kurie susigundė interneto, televizijos ir kitos šiuolaikinės technikos siūlomomis žalingomis pramogomis bei pornografija tarsi užmiršę, jog toks jų asmeninis gyvenimas nėra paslėptas nuo Jehovos.

16. Kas padės mums laikytis aukštų Jehovos normų?

¹⁶ Turėkime omenyje apaštalo Pauliaus žodžius: „Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Romiečiams 14:12). Žinokime, jog nuodėmiaudami visada nusidedame Jehovai. Tai prisimindami stengsimės laikytis jo aukštų normų ir nesielgsime nepadoriai. Biblija primena: „Jam nėra jokių paslėptų kūrinių, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą“ (Hebrajams 4:13). Taip, mes esame atskaitingi Dievui, tačiau svarbiausias motyvas, skatinantis vykdyti jo valią ir laikytis jo teisingų normų, — nuoširdi meilė Jehovai. Todėl apdairiai rinkimės pramogas ir elkimės atsakingai su kitos lyties asmenimis.

17. Kokiu žvilgsniu Jehova mus stebi?

¹⁷ Jehova labai mumis domisi, tačiau tai nereiškia, jog tik ir laukia, kada suklysime, kad galėtų nubausti. Priešingai, jis žvelgia į mus kaip mylintis tėvas, norintis apdovanoti savo klusnius vaikus. Kokia paguoda žinoti, kad mūsų dangiškasis Tėvas yra patenkintas mūsų tikėjimu ir „uoliai Jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Besąlygiškai pasitikėkime Jehova ir ‛tarnaukime jam visa širdimi’ (1 Metraščių 28:9).

18. Kadangi Jehova mus stebi ir įsidėmi mūsų ištikimybę, ką Raštas laiduoja?

¹⁸ Patarlių 15:3 sakoma: „Dievo akys yra visur, jos stebi blogus ir gerus žmones.“ Taip, Dievas stebi blogus žmones ir elgiasi su jais pagal jų veiksmus. Tačiau jei esame geri žmonės, galime būti tikri, kad Jehova įsidėmi mūsų poelgius, liudijančius ištikimybę jam. Kaip sustiprėjame tikėjimu žinodami, jog ‛mūsų triūsas ne veltui Viešpatyje’ ir Neregimasis ‛nepamirš mūsų darbų, mūsų meilės, kurią parodėme jo vardui’! (1 Korintiečiams 15:58; Hebrajams 6:10)

Prašykime Jehovą mus ištirti

19. Kuo naudingas tvirtas tikėjimas Jehova?

¹⁹ Jehova brangina mus, savo ištikimus tarnus (Mato 10:29-31). Jis — nematomas, tačiau mums yra realus asmuo ir ryšys su juo neįkainojamas. Toks požiūris į dangiškąjį Tėvą yra naudingas. Tvirtas tikėjimas padeda išsaugoti tyrą širdį ir švarią sąžinę Jehovos akyse. Be to, neveidmainiškas tikėjimas apsaugo mus nuo dvilypio gyvenimo (1 Timotiejui 1:5, 18, 19). Mūsų nesvyruojantis tikėjimas Dievu taip pat yra geras pavyzdys kitiems (1 Timotiejui 4:12). Tokiu tikėjimu įtinkame  Jehovai ir džiuginame jo širdį (Patarlių 27:11).

20, 21. a) Kodėl turime trokšti, kad Jehova stebėtų mus? b) Kaip sau galime taikyti žodžius iš Psalmyno 139:23, 24?

²⁰ Jei esame tikrai supratingi, tai džiaugiamės, kad Jehova mus stebi, — ne tik norėsime, bet ir trokšime, kad jis ištirtų mūsų mintis bei elgesį. Vertėtų melsti Jehovos stebėti mus, ar neturime netinkamų polinkių. Jis tikrai gali padėti įveikti sunkumus ir pasitaisyti. Todėl ir psalmininkas Dovydas giedojo: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis. Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu“ (Psalmyno 139:23, 24).

²¹ Dovydas meldė Jehovą mėginti jį, ar neina klystkeliu. Argi nenorime, kad Dievas mums kaip psalmininkui ištirtų širdį ir nustatytų, ar visos mūsų paskatos geros? Prašykime to tikėdami Jehova. O kaip tada, jei esame sunerimę dėl vienos ar kitos klaidos arba viduje slypi koks nors blogis? Nesiliaukime karštai meldę savo mylinčio Dievo Jehovos ir nuolankiai leiskimės vadovaujami jo šventosios dvasios bei klausykime patarimo iš jo Žodžio. Žinokime, jog jis neapleis mūsų ir padės elgtis taip, kad gautume amžinojo gyvenimo dovaną (Psalmyno 40:12-14 [40:11-13, Brb]).

22. Kam reikia būti pasiryžusiems turint omenyje Neregimąjį?

²² Jehova palaimins mus amžinuoju gyvenimu, jei laikysimės jo reikalavimų. Žinoma, turime pripažinti jo galią bei valdžią, kaip ir apaštalas Paulius: „Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen“ (1 Timotiejui 1:17). Visuomet rodykime tokią pagarbą Jehovai. Kad ir kas nutiktų, niekad nepraraskime ryžto likti tvirti tarsi matytume Neregimąjį.

Kaip atsakytum?

• Kaip žmogus gali regėti Dievą?

• Jei Jehova mums yra realus asmuo, ką darysime persekiojami?

• Ką reiškia žiūrėti į Jehovą kaip į savo Didįjį Mokytoją?

• Kodėl turėtume trokšti, kad Jehova mus ištirtų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Mozė neišsigando faraono ir elgėsi taip, lyg matytų Jehovą, neregimąjį Dievą

[Iliustracija 21 puslapyje]

Niekad nepamirškime, kad Jehova mus mato

[Iliustracija 23 puslapyje]

Mes uoliai semiamės žinių apie Dievą, nes laikome jį savo Didžiuoju Mokytoju